Vaikų žiemos atostogos: kaip be įtampos sutikti Kalėdas?

"Vaikų linijos" psichologė, savanorių mokytoja Jurgita Smiltė Jasiulionė teigia, kad tiek vaikų atostogų, tiek bendrai karantino metu labai svarbios yra ir suaugusiųjų emocijos. "Prieš bandant sugalvoti, kaip vaikams sukurti įdomias atostogas, reikėtų pagalvoti, kokia yra mūsų pačių, suaugusiųjų, būsena. Nes nuolat būnant šalia vaikų, tai yra itin svarbu", - kalbėjo specialistė.

Jeigu suaugusieji išgyvena didelį nerimą arba jeigu jaučia didžiulį pyktį dėl karantino metu įvestų naujų apribojimų ir kad šventės šiemet bus kitokios, anot psichologės, tikėtina, kad ir vaikams bus sunku jaustis atsipalaidavusiems ir džiaugsmingiems. Vaikai gali perimti iš tėvų visas negatyvias emocijas.

"Taip, esamos situacijos pakeisti mes negalime, tačiau galime pasirūpinti, kad patys jaustumėmės maksimaliai ramiai. Ir tik tada galėsime sukurti šventę vaikams", - akcentavo pašnekovė.

Kalbėdama apie vaikų atostogas, J. S. Jasiulionė teigia, kad susidariusi bendra situacija paliko labai mažai vietos spontaniškumui. "Nebegalime sugalvoję, neplanuotai su kuo nors susitikti arba suorganizuoti vaikui pasimatymo su draugais. Todėl vienas iš mano siūlomų variantų būtų susėsti kartu su vaikais ir pagalvoti, ką norėtųsi nuveikti per šitą keistą laiką", - rekomendavo mokytoja.

Visgi, anot psichologės, ne visos galimybės yra atimtos. "Vis dar turime galimybę pasidaryti visos šeimos žygį kur nors šalia namų, kur nėra žmonių. Arba pasvarstyti, ką galima nuveikti savo pačių namų kieme. Tebūnie bekontakčiu būdu, bet kad patiktų ir patiems vaikams. Nes labai svarbu nepamiršti paklausti vaikų nuomonės, ko jiems patiems labiau norėtųsi", - pasakojo pašnekovė.

Pasak J.S. Jasiulionės, vertėtų pabandyti pasiplanuoti dienos eigą. "Galbūt atsiras kažkoks vienas mažas malonus dalykas bendroje šeimos dienotvarkėje, kurio kasdien visi lauks. O kai vaikai žinos, ko laukti, jausis daug ramesni", - komentavo mokytoja.

Vaikų psichologė Alma Želvienė sako, kad planuojant dieną ar net kelias į priekį, pravartu būtų ir aiškiai nustatyti, kiek konkrečiai laiko vaikas galės žaisti kompiuteriu, žiūrėti televiziją, skaityti knygą ar būti lauke.

Prieššventiniu laikotarpiu tėvai gali įtraukti vaikus ir į kūrybinį darbą. Pasak A. Želvienės, ruošti rankų darbo dekoracijas, kalėdinius žaisliukus ar sukurti šventinius atvirukus ir dovanėles draugams - taip pat galėtų tapti naudingu ir įdomiu užsiėmimu. "Paskui, kiek įmanoma saugiu būdu, su tėvų pagalba, galbūt net pavyktų šiuos rankdarbius perduoti savo bendraamžiams? Pavyzdžiui, privežti prie namų ir palikti?", - dar vieną užsiėmimą siūlė specialistė.

Taip pat pašnekovė ragina tėvelius pačius paieškoti įvairių eksperimentinių, pažintinių veiklų vaikams. Tam, anot A. Želvienės, gali pasitarnauti ir internetas, ir įvairios tokio pobūdžio knygos, ir kiti panašūs šaltiniai.

Tačiau taip pat psichologė primena, kad natūralu šiuo laikotarpiu tiek suaugusiesiems, tiek vaikams jausti liūdesį, nusivylimą ar pyktį.

"Visi mes išgyvename netektį. Netekome natūralaus švenčių laukimo, džiugaus laukimo, kada susitiksime su giminėmis ir artimaisiais, draugais. Todėl ir vienišumo jausmo gali būti daugiau. Svarbu šeimoje kalbėtis ir aiškiai įvardyti savo jausmus vienas kitam", - teigė A. Želvienė.

Tačiau nuobodulio taip pat turi šiek tiek būti. "Juk iš nuobodumo gimsta ir kūrybiškumas", - kalbėjo psichologė.

J. S. Jasiulionė pabrėžė, kad šiuo laikotarpiu itin reikalingas atlaidumas tiek sau patiems, tiek ir vaikams. "Aišku, reikia suprasti, kad švenčių metu įtampa tikrai gali padidėti ir kad vaikai taip pat gali vieną akimirką džiaugtis, kitą - jau būti įsitempę arba pykti, kad negali susitikti su draugais, seneliais, pusbroliais ar pusseserėmis. Labai svarbu suaugusiesiems tokiu atveju nepykti ant vaiko už tai, kad jis jaučiasi suirzęs, o kaip tik pasistengti suprasti", - ragino mokytoja.