Tvarios Kalėdos - misija įmanoma

Prieškalėdiniu laikotarpiu dažnai pametame galvas ieškodami kuo originalesnių dovanų artimiesiems ir dekoracijų namams. Šiuo svarbiu periodu dažnai net nesusimąstome, kad Kalėdos atneša ne tik laukimo džiaugsmą bet ir perteklinį vartojimą. Dovanų pakavimo popierius, plastikiniai maišeliai, kalėdiniai papuošimai, žaislai ir daugybė maisto anksčiau ar vėliau atsiduria šiukšlių konteineriuose. Dauguma šių daiktų yra sunkiai perdirbami arba iš viso neperdirbami, todėl yra daugybę metų į atmosferą ir gruntą skleisdami kenksmingas medžiagas.

Neseniai atlikta apklausa rodo, kad šiemet daugiau nei pusė respondentų ketina pirkti dovanų tiek pat kaip ir pernai. Mažiau jų pirkti planuoja beveik ketvirtadalis. "Įdomu pastebėti, kad yra didesnė dalis žmonių, kurie šiemet dovanoms ketina išleisti daugiau. 35 proc. apklaustųjų nurodė, kad joms šįmet skirs 121 Eur ar net daugiau", - apklausos duomenis komentavo vieno iš didžiausių prekybos centrų Lietuvoje Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Populiarios dovanos

Anot E. Dapkienės, vienos iš populiariausių yra valgomos dovanos. "Tai - gėrimai, kava, saldainiai ir šokoladai, konditerijos gaminiai, kepiniai, mėsos delikatesai, gurmaniški sūriai, riešutai bei įvairiausi kiti produktai originaliose, šventiškose pakuotėse", - pasakojo direktorė.

Pirkėjų dėmesio visada sulaukia ir skanėstai mažiesiems: šventiškai supakuoti saldainiai ir saldumynų rinkiniai.

Pasak pašnekovės, prieškalėdiniu periodu dažniausiai perkami yra vaikiški žaislai ir knygos. Tačiau ne mažesnę paklausą turi ir kitos prekės. "Artėjant šventėms išauga kosmetikos ir higienos prekių, smulkios buitinės technikos, tokios kaip barzdaskutės, plaukų formavimo priemonės, taip pat tekstilės gaminių - rankšluosčių, patalynės komplektų, pledų, staltiesių ir indų paklausa", - apie pirkėjų pasirinkimus kalbėjo E. Dapkienė.

Specialistė akcentavo, kad itin paklausūs yra šventiniai dekoro elementai, skirti tiek savo pačių namams puošti, tiek artimiesiems dovanoti.

Atliktos apklausos duomenimis, rinkdamiesi kalėdines dovanas pirkėjai labiausiai nori, kad dovana keltų šiltus jausmus ir geras emocijas (tai nurodė net 68 proc. apklaustųjų). 56 procentams svarbu, kad dovana būtų praktiška. 29 procentai respondentų nori, kad dovanojamas daiktas būtų gražus, estetiškas, taip pat suteiktų galimybę atsipalaiduoti ir pasilepinti. 25 procentai apklaustųjų kaip vieną iš svarbiausių kriterijų nurodė dovanos naudingumą edukacijos požiūriu.

Sovietmečio palikimas

Baltijos aplinkos forumo komunikacijos specialistė Rita Grinienė pastebėjo, kad Lietuvoje gyvenančių žmonių sąmoningumas tvarumo atžvilgiu keičiasi nežymiai.

"Nereikia pamiršti, kad mes, lietuviai, vis dar stipriai jaučiame sovietinių laikų įtaką, kai daug ko trūko, o per šventes norėjosi viską sudėti ant Kūčių stalo bei sukabinti ant eglučių", - kalbėjo specialistė.

Anot pašnekovės, šį faktą patvirtina ne tik akivaizdžiai matomi perpildyti šiukšlių konteineriai pasibaigus didžiosioms metų šventėms, bet ir įvairiausių prekių pasiūla bei minios žmonių prekybos centruose prieššventiniu laikotarpiu.

Dovanos - iš vietinių verslų

Kalbėdama apie darnių Kalėdų idėją R. Grinienė akcentuoja, kad ekologiškiausia dovana yra ta, kuri pagaminta savo rankomis.

"O jeigu dar naudojame natūralias arba antrines medžiagas, tai iš viso labai gerai. Tokios dovanos yra ir šilčiausios, ir tvariausios", - pasakojo pašnekovė.

Tačiau jeigu vis tiek norisi nupirkti kažką naujo ar naudingo, specialistė rekomenduoja rinktis vietinių gamintojų produkciją.

"Tokiai dovanai nebus reikalingos papildomos kuro ir energijos sąnaudos, skirtingai negu laukiant, kol daiktas arba produktas bus atgabentas, pavyzdžiui, kad ir iš Kinijos. Taip pat tokiu būdu paremsite savo šalies verslus", - kalbėjo R. Grinienė.

Vienas iš pasirinkimų, anot pokalbininkės, galėtų būti tie produktai, kurie pažymėti saugomų Lietuvos teritorijų vietos gamintojų ženklu. Jie yra kur kas palankesni aplinkai.

"Labai skatiname šeimas, ypač didesnes, ne pirkti kiekvienam po atskirą dovaną (nes tokiu atveju susidaro didelis kiekis dovanų vienam žmogui), o traukti lapelius su vieno žmogaus vardu. Tokiu būdu galima ne tik sutaupyti, bet ir apsaugoti gamtą nuo kenksmingų medžiagų. Juk dažniausiai didžioji dalis dovanų būna plastikinėse pakuotėse, kurios vėliau patenka į šiukšlių konteinerius", - rekomendacijomis dalijosi pašnekovė.

Eglučių pasirinkimas

Kalbėdama apie kalėdinės eglutės pasirinkimą, R. Grinienė teigė, kad nėra vieno lengvo, paprasto ir teisingo atsakymo.

"Jeigu svarstytumėme apie plastikinę eglutę, ji turėtų būti iš kokybiško plastiko. Ir tik su sąlyga, kad bus naudojama 20-30 metų. Tačiau kiek ilgai tokia dekoracija naudojama realiai, sunku pasakyti. Drįstu manyti, kad žmonės labiau linkę dažniau atnaujinti savo turimas dirbtines eglutes. Tada natūralu, kad toks daiktas gan greitai tampa šiukšle ir teršia gamtą", - pasakojo specialistė.

Anot pokalbininkės, sveikintina, kai žmonės renkasi gyvą, į vazoną pasodintą eglutę.

"Praėjus šventėms ją galima arba patiems pasodinti kur nors miške, arba grąžinti ją tam tikroms įmonėms, kurios tai padarys už jus", - kalbėjo R. Grinienė.

Renkantis gyvą, tačiau nukirstą eglutę, labai svarbu ją tinkamai utilizuoti, o ne tiesiog palikti kur nors prie buitinių atliekų konteinerių. "Taip pat galima puošti ir didesnę eglės šaką, kad nereikėtų kirsti viso medžio", - patarė ekspertė.

Pasak R. Grinienės, dažnai žmonės eglutę pasidaro patys, naudodami paprasčiausią kartoną, knygas ar kitas namuose turimas medžiagas.

"Žinoma, tai nėra tikra eglutė, bet smagu ją susikurti patiems", - kalbėjo pašnekovė.

Rankų darbo dekoracijos

Kalėdines dekoracijas iš natūralių priemonių specialistė ragina pasigaminti patiems.

"Tam tikslui tikrai galima panaudoti gamtos gėrybes, tokias kaip kaštonai, gilės ir t. t. O kadangi šiemet turime dar ir tokią neįprastą situaciją - gyvename karantino sąlygomis, tai galime tuo pasinaudoti, pasitelkdami kūrybą ir ruošdamiesi Kalėdoms iš anksto. Švenčių dekoracijų gamyba namuose gali tapti tikrai įdomiu ir naudingu užsiėmimu", - teigė pokalbininkė.

R. Grinienės išsakytai minčiai pritaria ir vienos tvariais produktais prekiaujančios elektroninės parduotuvės komunikacijos vadovė Rugilė Matusevičiūtė. "Vietoj prekybos centrų siūlomų įvairių blizgučių šventiniam namų dekorui galima naudoti medžių šakeles, cinamono lazdeles, džiovintus vaisius ar net pačių iškeptus sausainius", - rekomendavo vadovė.

Skatina mažesnį vartojimą

R. Matusevičiūtė teigia, kad iš klientų sulaukia tikrai nemažai klausimų, kaip didžiosioms metų šventėms pasiruošti tvariau. "Mes, ekologiškų produktų parduotuvės atstovai, išskiriame pagrindinius dalykus: pirmiausia kviečiame visus mažiau turėti ir mažiau vartoti, taip pat skatiname nesureikšminti dovanų pirkimo", - kalbėjo pašnekovė.

Darnumą skatinanti parduotuvės komanda ragina klientus gerai pagalvoti prieš įsigyjant kokį nors daiktą ar produktą.

"Prieš perkant kažką naujo, reikėtų pasidomėti, galbūt asmuo, kuriam bus skirta dovana, jau turi tokį patį daiktą, tik sugedusį. Galbūt galima pataisyti, kad nereikėtų įsigyti kito? Tikrai neskatiname pirkti vien tam, kad kažkas yra nauja ar ekologiška", - apie savo atstovaujamos parduotuvės darbo principus pasakojo vadovė.

"Aišku, jei pirkėjai vis dėlto nusprendžia, kad nori ką nors padovanoti kitam, visada kviečiame pasižvalgyti mūsų parduotuvėje. Visos prekės joje yra be perteklinio plastiko, natūralios sudėties, nekenkia dirvožemiui ar vandens telkiniams, taip pat ir mums patiems, mūsų organizmui. Mūsų prekių pakuotės yra perdirbamos, o dalis jų net kompostuojamos", - teigė R. Matusevičiūtė.

Sąmoningumas keičiasi

Alternatyvų, kaip tvariau sutikti šventes, anot vadovės, tikrai yra. "Kiekvienas gali imtis mažų pokyčių, kurie nekainuoja nei laiko, nei perteklinių pastangų, be to, dar ir tausoja planetą. Galiausiai toks pasiruošimas šventėms kainuoja gerokai pigiau", - akcentavo specialistė.

Anot pašnekovės, gyventojų sąmoningumas ekologijos atžvilgiu tikrai keičiasi. "Dauguma visų tvarumo projektų Lietuvoje pradėti kurti apytiksliai prieš kokius 3 metus. Nuo to laiko tikrai labai jaučiasi pasikeitęs žmonių požiūris į aplinkos ir planetos tausojimą", - pastebėjimais dalijosi pokalbininkė.

Elektroninės ekologiškų produktų parduotuvės įkūrėjos ne tik prekiauja gamtai nekenkiančiais daiktais ir įvairiomis namų buities priemonėmis, tačiau su savo klientais ir sekėjais dalijasi įvairiais edukaciniais straipsniais.

"Pastebėjome, kad žinių apie tvarumą bagažas, kurį turi standartinis lietuvis, vis labiau auga. Metalinis šiaudelis, ar daugkartinis maišelis anksčiau buvo didelė naujiena. Dabar jau tikrai niekas nebelaiko tokių daiktų stebuklu. Per visus tuos metus lietuviai stipriai apribojo plastiko vartojimą buityje", - džiaugėsi vadovė.

Pasak R. Matusevičiūtės, tobulėti dar tikrai yra erdvės, tačiau jaučiasi, kad žmonėms vis labiau rūpi tvarumo temos.

Didžiausioms vandens komunalinių paslaugų įmonėms sprendimus teikiančios tarptautinės akcinės bendrovės "CDEnviro" duomenimis, visame pasaulyje kasmet pagaminama 400 milijonų tonų plastiko ir sunaudojami penki trilijonai plastikinių maišelių. Tik 9 proc. visame pasaulyje pagaminto plastiko buvo perdirbta, 79 procentai nugulė sąvartynuose arba aplinkoje, 12 procentų buvo sudeginta. Per Kalėdas pasaulyje atliekų kiekis iš viso padidėja 25-30 procentų.