Sportininkų šeima sūpuos kūdikį

"Gabrielė aštuntą mėnesį nėščia. Būna, kad naktį sau ramiai miegu ir kažkas man ima spardyti į nugarą. Neapsakomas jausmas, kai jauti, kad čia pat - nauja gyvybė. Kol kas tie spyriai - malonūs. Tikiuosi, kad ateityje ši gyvybė supras, kas yra šeimos galva ir man nebesispardys", - su šypsena veide "Savaitės ekspresui" sakė R. Navardauskas.

Šeimos židinį kuria Klaipėdoje

Profesionalus dviratininkas anksčiau tokiu metu dažniausiai intensyviai treniruodavosi Ispanijoje, kur turi savo būstą, tačiau jau nuo kovo 20 dienos yra grįžęs į gimtąją Lietuvą ir čia leidžia karantino dienas.

"Mūsų namai - Klaipėdoje, šalia Mažvydo alėjos. Čia leidžiame dienas šiltojo sezono metu, o kai Lietuvoje šalta - Ispanijoje, nes ten galima kone visus metus treniruotis lauko sąlygomis. Lietuvoje per koronaviruso pandemiją yra saugiau. Ispanijoje sergamumas - kur kas didesnis. Nenuostabu, kadangi Ispanijoje kita kultūra, jie sveikindamiesi apsikabina ir net pabučiuoja į žandą. O lietuviai santūresni - paspaudžia tik ranką. Lietuvaičiai labiau saugosi šio viruso ir matome geresnį rezultatą", - pastebėjo R. Navardauskas.

Nors dėl minėtos pandemijos sustabdytos beveik viso pasaulio sporto varžybos (išskyrus Baltarusiją ir dar kelias mažiau žinomas šalis), R. Navardauskas stengiasi į viską žvelgti pozityviai ir trykšta gera nuotaika.

"Galima dėl visko verkti, bet juk galima ir viskuo džiaugtis. Kaip nusiteiksi - taip ir gyvensi", - akcentavo R. Navardauskas.

Pasiteiravus, ar jiedu su žmona jau mąsto apie būsimojo šeimos nario vardą, Ramūnas atsakė: "Mąstome ir labai daug, tačiau juk negali žmogučiui duoti vardo, kol jo neišvydai. Neužbėkime įvykiams už akių. Išduosiu, kad žmona man suteikia atsakomybę išsirinkti vardą iš kelių variantų. Bus pasirinktas geriausias iš geriausių variantų", - šypteli sportininkas.

Įkūrė grožio verslą

Tiesa, abu būsimi tėveliai - dviratininkai, tad yra galimybė, jog ateityje jie užaugins naują sporto žvaigždę.

Pasiteiravus, kaip jie susipažino, R. Navardauskas ėmė pasakoti: "Mes su žmona Gabriele abu sportavome Šilalėje pas dviračių trenerį Kęstutį Česaitį, bet tarp mūsų amžiaus skirtumas - šešeri metai. Mes, vyresnieji, jau vykdavome į užsienio varžybas, o Gabrielė buvo tik pradėjusi sportuoti. Vėliau, kai ir ji ėmė važinėti į užsienio varžybas, susitikdavome. Abu šilališkiai, tai kaip nepasilabinsi, nepaklausi, kaip sekasi. Taip ir prasidėjo draugystė. Vienas kitą supratome, mąstymas, pomėgiai buvo vienodi ir viskas susidėjo."

Jiedu Klaipėdoje įkūrė ir verslą - pačiame miesto centre atidarė grožio saloną. 

Gabrielė Navardauskienė jau aštuntą mėnesį nėščia.

"Viskuo užsiima žmona, aš tik įsigijau patalpas, o žmona su drauge atidarė grožio saloną. Ten grožio, makiažo mokykla, kirpykla, kosmetologo kabinetas. Šalia namų - M. Mažvydo alėjoje. Žmona gali greitai nueiti pažiūrėti, jei kyla kokių problemų. Verslu daugiau užsiima žmonos draugė. Gabrielė man reikalinga treniruotėse - padeda atlikti testus ir panašiai. Iš pradžių per treniruotes ir apsipykdavome, juk būni išsekęs, nepagalvoji ir panašiai. Savam žmogui gali pasakyti daugiau nei treneriui. Bet jau supratome: kas vyksta treniruotėse, namie apie tai nediskutuojame", - pabrėžė pokalbininkas.

Per karantiną - kitokios treniruotės

Visą karantino laikotarpį R. Navardauskas intensyviai sportuoja ir tikisi, kad jau šią vasarą bus atnaujintos dviračių sporto varžybos.

"Minu dviratį ir namuose, ir lauke. Namuose turiu specialią programėlę, per ekraną matau vaizdus ir minu dviratį. Tiesiog nuimi galinį dviračio ratą, įstatai į specialų prietaisą ir mini tarsi tikromis sąlygomis: yra kalnai, nuokalnės ir panašiai. Jei mini į kalną - sunkesnė apkrova, jei nuo kalno - lengviau minti pedalus. Ekrane matai savo jėgą, greitį, numintą atstumą. Su komandos draugais organizuojamės grupinius pasivažinėjimus.

Štai tokiomis sąlygomis karantino metu namuose treniruojasi Ramūnas Navardauskas.

Aišku, važiuoti dviračiu namų sąlygomis yra visai kas kita, nes ir oro nėra, ir prakaituoji daug labiau, ir organizmas senka kitaip. Bet į situaciją galima pažvelgti iš dviejų pusių - arba dejuoti, arba iš to, ką turi, padaryti geriausia.

Kai geresnis oras, tada minu dviratį lauke. Kasdien stengiuosi numinti nuo 30 iki maždaug 150 km. Minu dviračių takais ir Palangos plentu. Mes, dviratininkai, kartais net juokaujame, kad ne visi automobilius vairuojantys žmonės per metus įveikia tiek kilometrų, kiek mes dviračiais", - pasakojo prestižinių daugiadienių lenktynių "Giro d'Italia" ir "Tour de France" etapų nugalėtojas R. Navardauskas.

Jis pastaruoju metu atstovauja Prancūzijos "Nippo Delko One Provence" komandai.

Kai R. Navardauskas iš Ispanijos grįžo į Klaipėdą, pagal taisykles 2 savaites niekur nekišo nosies iš namų.

"Pirmas dvi savaites su žmona net nesibučiavome. Žinojau, kad tai labai nepagelbės, jeigu esi užsikrėtęs, bet vis tiek bijojome net bučiuotis. Juk lapkritį buvau ir Kinijoje - ne tame regione, kur koronavirusas prasidėjo, Italijoje buvau 2-3 savaites ir galvoju, kad visur vos spėjau ištrūkti nuo viruso", - aiškino dviratininkas.

Įspūdingi skaičiai

32 metų vyras, dviračių sporto treniruotes lankantis nuo dešimties metų, yra pripratęs prie įvairių situacijų.

"Sportininkui kaskart reikia kovoti už savo būvį po saule: per apdovanojimų ceremoniją iškeli į viršų gėles, iššauni šampaną, pasidžiaugi, bet kitą dieną viską turi pamiršti ir pradėti iš naujo - vėl sėsti ant dviračio ir sukandęs dantis dirbti", - paaiškina sportininkas.

Pasiteiravus, ar jis kada bandė skaičiuoti, kiek km dviračiu nuvažiuoja per metus, R. Navardausas atsakė: "Žmona Gabrielė geriau žino šiuos skaičius... Per metus treniruotėse dviračiu įveikiu apie 33 tūkst. km, sugaištu apie tūkstantį valandų. Dar reikėtų pridėti daugybę valandų, praleistų treniruoklių salėse, baseine ir bėgiojant krosus. Būna, kad per dieną treniruojuosi ir apie 8-10 valandų. Patikėkite, būna dienų, kai viską nori mesti, arba mąstai: negi vėl per lietų reikės vargti? Bet tuoj pat tokias mintis veji lauk."

Per varžybas nuo kalno esu lėkęs 113 km/val. greičiu. Manęs niekada nėra sustabdę policininkai, tačiau esu girdėjęs istoriją, kaip vieną dviratininką, skubėjusį į varžybas, sustabdė policininkas ir išrašė baudą už greičio viršijimą.

R. Navardausko teigimu, sportininkus itin motyvuoja laimėjimai.

"Tarkime, kai 2015 m. pasaulio čempionate užėmiau trečiąją vietą, tai buvo lyg iš fantastikos srities, kažkas "vau".

Anksčiau niekada nemąsčiau, kad tokios mažos valstybės atstovai planetos pirmenybėse gali kilti ant prizininkų pakylos arba laimėti prestižinių dviratininkų lenktynių "Giro d'Italia" ar "Tour de France" etapus.

Bent vieną "Tour de France" lenktynių etapą per visą istoriją yra laimėję vos 33 pasaulio šalių atstovai. Džiugu, kad tarp jų yra ir Lietuva. Vien baigti tokias varžybas - didžiulė garbė. 2015 m. buvo smagu pelnyti geriausio Lietuvos sportininko titulą. Kiekvieno sportininko svajonė - dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

Man pavyko. Niekada nepamiršiu, kaip per olimpines žaidynes trumpam sustojau nusivilkti apatinių marškinėlių, nes buvo karšta, mečiau juos į krūmus, o prie jų prišoko būrys dviračių sporto entuziastų.

Supratau, kad olimpiada - šventė ne tik sportininkams, bet ir žiūrovams", - kalbėjo R. Navardauskas, neprarandantis vilčių 2021 metais dalyvauti ir Tokijo olimpinėse žaidynėse.

Niekada nesakyk niekada. Aš anksčiau mąsčiau: koks iš manęs gali būti profesionalas? Bet dirbau, bandžiau tuo mėgautis... Jei viską darysi per prievartą, nieko gero nebus. Bet jei pradėsi mėgautis tuo, ką darai, ir viską atliksi iš širdies, tada tau tikrai gali pasisekti", - sakė R. Navardauskas.