Mūšiai dėl Klaipėdos

Tęsinys. Pradžia 2020 01 25

Paskutinė vokiečių ataka

Sąlyginė ramybė Klaipėdos placdarme truko iki 1945 m. sausio 10 d. Tą dieną po stiprios artilerijos ugnies vokiečiai surengė netikėtą ataką. Sovietų vadai manė, kad tokiu būdu Mėmelio garnizonas nori susijungti su Kuršo grupuote.

Tačiau tai neatitiko tikrovės. Veikiausiai vokiečiai, sulaukę patogaus momento, norėjo sudaryti įspūdį, kad garnizonas yra pasirengęs vykdyti stambias kovines operacijas, esą placdarme sukoncentruotos stambios jėgos.

Nors tuo metu iš miesto buvo išgabenama 278-oji šturmo pabūklų brigada, kiti daliniai, evakuojamas turtas.

Vokiečių tankai, pralaužę 43-os armijos 92 šaulių korpuso gynybą, užėmė plento Klaipėda-Kretinga atkarpą. Juo "Tigrai" pasiekė 406-ojo laivyno artilerijos diviziono baterijų pozicijas. Sovietų pėstininkai išsilakstė, artileristams teko gintis vieniems.

Kaip prisiminimuose jau po karo rašė maršalas I. Bagramianas, kad sulaukė admirolo Tribuno skambučio.

Divizijos "Großdeutschland" tankai "Pantera" Mėmelyje (Klaipėdoje).

Admirolas paprašė pagalbos. Artileristams padėjo zenitinis šarvuotasis traukinys Nr. 207 ir 11-as laivyno artilerijos divizionas, kuris buvo išsidėstęs ties Palangos aerodromu.

Taip pat, pasinaudoję trumpu oro pagerėjimu sausio 10-12 saviškiams padėjo šturmo bombonešiai Il-2, surengę 178 kovinius skrydžius. Mūšį sovietai aprašo tradiciškai meluodami: "Jau po pirmųjų salvių užsiliepsnojo keli "Tigrai" ir "Ferdinandai" (vokiečių duomenimis, sausį Klaipėdoje dislokuotas 511 batalionas neprarado nė vieno "Tigro", o savaeigių pabūklų "Ferdinandas" vokiečiai Rytų fronte nebenaudojo nuo 1943-ųjų). Sausio 11-osios vakarą iš mūsų pozicijos gilumos atvažiavo parama su tankais ir šaulių daliniais. Jie, remiami geležinkelio baterijų, atbloškė priešą", - rašė I. Bagramianas.

Kitą dieną, sausio 12-ąją, puolimą surengė sovietai. Tačiau praradę 6 tankus ir 4 savaeigius pabūklus skubiai atsitraukė.

Prasidėjo planuotas atsitraukimas

Pulkininkas Werneris Ebelingas, paskutinysis Mėmelio tvirtovės komendantas, savo dienoraštyje aprašo paskutines dienas Mėmelyje: "Sausis beveik įpusėjo. Sausio 13 d. sutriuškinti rusai puolė Rytų Prūsiją.

Mėmelio placdarmas, kuris buvo įrengtas kaip nedidelis įtvirtinimas tarp Rytų Prūsijos ir Kuršo, prarado savo reikšmę.

Jau sausio 14 d. pirmieji tvirtovės daliniai buvo išvedami ir siunčiami į pavojingiausias fronto vietas prie Kionigsbergo. Sunkiai judantys daliniai, tiekimo reikmenys, remontininkai, užnugario pozicijų kariai, Folksšturmas ir kiti daliniai, nedalyvaujantys tiesiogiai kovose, per kelias ateinančias dienas taip pat buvo perkelti į neriją ir pasiekė Sembos pusiasalį.

Buvo sudarytas evakuacijos planas, kuris buvo tikslingai įvykdytas, tačiau galutinis įsakymas palikti miestą buvo gautas tik sausio 25 d. Daliniai buvo itin reikalingi skubioms kovoms pavojingame Sembos pusiasalyje", - rašė paskutinysis Mėmelio komendantas, ruošdamasis išvykti iš miesto.

Jau po dviejų savaičių Klaipėdoje šeimininkavo kita kariuomenė.

Apie tai, kaip jai sekėsi, kitame straipsnyje.