Kokia Balandžių pašto ateitis?

Vytautas Čepas, visuomenės ir politikos veikėjas, psichologas, rašytojas

Gyvenu antrame aukšte virš Balandžių pašto. Nuo tada, kai įsigijome šį butą, man peršamos ir pirmojo aukšto patalpos. Neturiu nei noro, nei pinigų jas įsigyti. Aš ir už dyką neimčiau, nes joms suremontuoti reikia bent 150 tūkst. Eur. Pastatas senas, sukiužęs, sienas reikia šildyti, patalpos jau trejus metus nešildomos. Oro temperatūra ten - kaip lauke. Dėl to šalta ir pas mus. Tad svajojame, kad tik greičiau ten kas nors įsikurtų ir pradėtų šildyti. Jeigu pirmąjį aukštą įsigiję verslininkai norėtų per du aukštus įsikurti, gal ir savo butą parduotume. Gyvename jame tik žiemą, vasarą į sodybą išvažiuojame.

Balandžių pašto vieta labai patraukli, gatvė graži, dar bus jos infrastruktūra sutvarkyta, grindinys pakeistas. Gal tada verslui taps patrauklesnė. Dabar čia verslas sunkiai prigyja. Štai priešais paštą buvo vaistinė. Kai vaistininkas numirė, našlė pradėjo nuomoti patalpas. Per kelerius metus gal penki nuomininkai pasikeitė. Buvo ten ir lėlės, ir maisto papildai, ir papuošalai, bet niekas ilgiau neįsitvirtino. Pažvelkime aplinkui. Skerdėjų gatvė - tuščia, tik griuvenos likę. Buvusią Vydūno mokyklą svarstyta nugriauti, bet užprotestuota. Ir kas iš to? Ta dalis, kur įsikūrė Vilniaus dailės akademijos skyrius, dar gyvuoja, o senoji pastato dalis - šabakštynas. Gėda miestui.

Tad Balandžių paštui reikia gero, kūrybiško verslininko. Gal galėtų būti šiose patalpose maža, jauki parduotuvėlė, gal kvepalų, kosmetikos ar prieskonių, kavos, arbatos. Vilniuje tokių daug. Žinoma, geriausias variantas būtų, kad Vytautas Karčiauskas Balandžių paštą įsigytų, nes ten yra jo kūriniai.

Vytautas Karčiauskas, menininkas, Balandžių paštą puošiančių meno kūrinių autorius

Dalyvavau Klaipėdos miesto tarybos posėdyje, kuriame politikai nusprendė, kad Balandžių pašto patalpų miestas nepirks. Pasijutau klouno vietoje įteisintame spektaklyje, kurio metu viduryje baltos dienos buvo apvogti klaipėdiečiai. Supratau, kad uostamiesčio politikai visiškai nenutuokia arba nenori suprasti ribos tarp to, kas yra miesto, kas pašto nuosavybė ir kas yra autorinės teisės. Mano sukurti kūriniai yra sukurti specialiai paštui ir integruoti į pašto interjerą ir eksterjerą. Jie priklauso ne man, o miestui, nes aš juos sukūriau pagal tuometinės valdžios, kai miesto vadovas buvo Alfonsas Žalys, užsakymu. Kiekviena detalė buvo su jo įsikišimu derinama, nes neatitiko tuometės politikos. Be mano, kaip autoriaus, sutikimo kūriniai negali būti pajudinti iš vietos. Jie turi būti saugomi. Tai yra pašto atsakomybė, tačiau kadangi kūriniai priklauso miestui, aš pasiūliau miestui įsigyti šias patalpas ir investuoti savo asmenines lėšas patalpoms suremontuoti, pritaikyti visuomeninei funkcijai, kad meno kūriniai būtų prieinami ir matomi.

Viešai buvau pavadintas nusikalstamos gaujos nariu, apkaltintas, kad neva susitariau su paštu įpiršti miestui niekam tikusias patalpas su abejotinos vertės meno kūriniais. Ką gi, man parodyta mano vieta. Nuo birželio 15 d. visam laikui išvykstu iš Klaipėdos.

Aidas Kaveckis, verslininkas, Klaipėdos miesto tarybos narys

Manau, kad Klaipėdos miesto taryba priėmė teisingą sprendimą, kad miestas nepirktų pašto patalpų. Manau, kad ne miesto reikalas investuoti į patalpas, jų remontą ir paskui dar galvoti, kam jas išnuomoti. Manau, kad teisingas sprendimas yra atiduoti šį objektą verslui. Nematau jokios grėsmės, kad verslas sunaikins tai, kas vertinga. Aš asmeniškai įsigijau senosios vaistinės patalpas, kuriose buvo vertingi meno kūriniai - vitražai ir jie buvo išsaugoti. Kiekvieno senamiesčio objekto vertingąsias savybes nustato atsakingos institucijos ir įpareigoja verslininkus jas išsaugoti. Balandžių pašto patalpų aš asmeniškai nepirkčiau, nes nematau jose man įdomaus verslo perspektyvos, kavinių senamiestyje jau yra daug. Šioje vietoje matyčiau perspektyvą, susijusią su turizmo verslu, gal kelionių agentūrą kartu su suvenyrų parduotuve ar kažką panašaus.

Prof. Algimantas Kirkutis, gydytojas kardiologas, habil. medicinos mokslų daktaras

Vadinamasis Balandžių paštas buvo labai įdomus ir retas istorinio paveldo objektas, miesto puošmena ir didžiausias turtas. Manau, kad, keičiantis pastato šeimininkams ir jo naudojimo sąlygoms, turėtų būti išsaugotas istorinis paveldas ir meno vertybės, išlaikyta visuomeninė objekto funkcija. Jeigu pastatas bus parduodamas aukciono būdu, tokia sąlyga turėtų būti įrašyta tarp pardavimo sąlygų.

Vacys Vaivada, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras

Balandžių paštas turi didelę istorinę vertę ir kaip senamiesčio paveldo objektas ir dėl savo funkcijos. Tai, kad Klaipėdos miesto politikams ir merui tapo neišsprendžiama problema, tik atskleidžia, kaip nejaučiama Klaipėdos senamiesčio problematika apskritai. Nesuvokiama šio pastato kaip sisteminės infrastruktūros objekto svarba. Aš suprantu, kad Lietuvos paštui reikia išgyventi besikeičiančiomis sąlygomis, suprantu ir menininko Vytauto Karčiausko apmaudą bei bandymą keisti susidariusią situaciją, tačiau miesto valdžios, kuri nerado būdų, kaip išsaugoti tokį išskirtinį objektą, nesuprantu. Miesto vadovas ir politikai, gavę miestiečių išankstinį pasitikėjimą, tokiais sprendimais tą pasitikėjimą praranda.

Jeigu Savivaldybė neturi pinigų jį įsigyti ir remontuoti, juk buvo galima ieškoti alternatyvų, kooperuoti viešas ir privačias iniciatyvas, kurios atlieptų visuomenės aiškiai išreikštą poziciją išsaugoti šį objektą visuomeninėms reikmėms. Pagaliau miesto vadovai turėjo pasirūpinti bent jau tuo, kad parduodant objektą būtų išsaugotos ir išliktų prieinamos visuomenei jo istorinės ir meninės vertybės.

Galvojant apie pastato perspektyvą, manau, kad būtų labai atraktyvus dalykas išlaikyti jame pašto funkciją bent jau tiek, kad toje vietoje būtų galima uždėti originalų antspaudą ir išsiųsti atvirlaiškį. Manau, kad tokią funkciją galima būtų derinti ar pritaikyti ir prie kitokių funkcijų.

Romena Savickienė, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė

Kokia bus Balandžių pašto perspektyva, labai priklausys nuo to, kokie verslininkai jį įsigis. Labai norėtųsi, kad išliktų atvira visuomenei ir lankoma erdvė, kad būtų išsaugotos menininko Vytauto Karčiausko vertybės, o gal ir pašto funkcija. Manau, kad galimybė uždėti Klaipėdos antspaudą, kurio iki šiol labai ieško Klaipėdos miesto svečiai, išsiųsti atvirlaiškį ir originalus meniškas interjeras galėtų išlikti ir jaukioje kavinukėje ar parduotuvėlėje. Nežinau, ar įmanoma tai nurodyti aukciono sąlygose, tačiau labiausiai norisi, kad ši vieta liktų atvira visuomenei. Pažymėtina, kad Aukštoji gatvė, kurioje yra pastatas, veda į Senąjį turgų ir yra viena iš gražiausių, itin gausiai turistų ir klaipėdiečių lankomų gatvių Klaipėdos senamiestyje. Pastatų joje tiek nedaug, tad norisi, kad visų jų pirmieji aukštai būtų atviri ir patrauklūs lankytojams.

Kalbino Jurga Petronytė