Kelionėse atsiskleidžia ir skirtingas moterų grožio suvokimas

Tad šį sykį ir "Klajonių" rubrikoje visą dėmesį skiriame moterims.

Vienas žinomiausių Lietuvos keliautojų Danas Pankevičius gali pasigirti aplankęs kone 190 šalių. Lietuvos Kolumbu tituluojamas vyras stengiasi keliauti į mažai turizmo paliestas šalis, tad jo užfiksuotos nuotraukos ir pasakojimai - unikalūs.

D. Pankevičius pasakoja ir apie neįprastus įvairių pasaulio šalių moterų grožio ritualus. Tai, kas vieniems gali atrodyti gražu, kitiems labiau primena savęs žalojimą arba prasilenkia su higienos normomis. Visgi tai tik patvirtina seną tiesą, kad grožis - labai subjektyvi sąvoka.

"Štai tokias veido kaukes nešioja Hormuz saloje (Irane) gyvenančios bandari genties moterys. Jos gaminamos iš metalo ir aptraukiamos medžiaga. Pagal kaukės spalvą ir stilių galima atskirti, kuriai etninei grupei priklauso moteris bei iš kokios ji vietovės. Bandari galima sutikti ir kitose Pietų Irano dalyse", - pasakoja Danas Pankevičius.

Net 10 dienų Danui Pankevičiui teko klaidžioti, kol surado mažai pasaulyje girdėtus mumwila genties (Angola) žmones. Pasak keliautojo, vietinės moterys išsiskiria savo šukuosenomis, kurios daromos iš džiovinto karvių mėšlo, riebalų, trintos medžių žievės ir įvairiausių žolelių bei žemės. Ant kaklo nešioja papuošalus, kurių niekada nenusiima. Nenorėdamos sugadinti šukuosenos ar kaklo puošmenos, miegodamos naudoja specialius galvos laikiklius iš medžio.

"Kovo 8-oji iškilmingai švenčiama kiekviename Kamerūno mieste ar miestelyje. Vyksta šventiniai paradai, kuriuose žygiuoja pasipuošusios moterys, priklausančios įvairioms organizacijoms, groja orkestrai", - pasakoja Danas Pankevičius. Nuotraukose - Maroua miestelio parado dalyvės.

Namibijoje gyvena himba gentis. Pasak Dano Pankevičiaus, šios genties moterys niekada gyvenime nesimaudo. "Bet jos turi savas, mums neįprastas švaros procedūras. Jos savo kūną smilko įvairiausiomis aromatinėmis žolelėmis kelis kartus per dieną.

Dėl didelio vandens trūkumo moterims nuo seno buvo uždrausta maudynėms ar drabužiams plauti naudoti vandenį. Maudytis galėjo tik vyrai. Jei moterys nori iškart visą kūną "nuprausti", apgaubia save audeklu ir po juo pakiša medinį indelį su smilkalais, taip neleisdamos dūmams iškart išsisklaidyti. Nuo visų moterų sklinda vienodas specifinis kvapas, bet jis nėra toks blogas, kaip galima būtų pamanyti", - pasakoja Lietuvos Kolumbas.

"Himba genties moterys išsiskiria savo išvaizda. Jos visą savo kūną tepasi seniausiu žmonijai žinomu pigmentu - raudona ochra, kurios pagrindą sudaro geležies rūda. Ochrą jos maišo su gyvūnų riebalais ir šia mase išsitepa nuo galvos iki pėdų. Taip apsisaugo nuo kaitrių saulės spindulių, vabzdžių įkandimų. Tomis pačiomis medžiagomis formuojamos ir neįprastos šukuosenos, kurios pailginamos gyvūnų plaukais. Ši procedūra, jei yra du padėjėjai, užtrunka tris dienas", - įdomybėmis dalijosi keliautojas.

"Namibijoje gyvenanti herero gentis kilo atsiskyrusi nuo himba genties. Kai 1884 metais Namibiją kolonizavo vokiečiai, moteris, kurios dirbdavo jiems ir vaikščiodavo nuogos, aprengė Viktorijos laikų suknelėmis. Įdomu tai, kad iki šių dienų herero genties atstovės vilki tik tokio stiliaus sukneles kiekvieną dieną ir savo iniciatyva dar pasipuošia kepuraitėmis, panašiomis į gyvūnų ragus. Mat jų gentis nuo seno augino gyvulius. Beje, šios genties žmonės, palyginti su kitomis Namibijos gentimis, labiausiai išsilavinę. Taip pat jie ir turtingiausi. Statosi nedidelius namukus, neretai kieme ir motociklas stovi", - pasakoja keliautojas.

Taip savo grožiu rūpinasi moterys Indijos vandenyne netoli pietrytinių Afrikos krantų esančiose Komorų salose. Vietinės moterys šitaip saugosi nuo saulės spindulių - veidą gausiai tepa kremu.

Sudano gyventojų poilsio akimirka.

Bolivijos moterų gyvenimo akimirkos.

Vaisių pardavėja Kolumbijoje.

Japonija. Geiša.

Tokią gražuolę keliautojas užfiksavo Kinijoje.

Gvatemalos gyventoja.

Dano PANKEVIČIAUS nuotr.