Anot autorės, šis laikotarpis - tarsi paveikslas, kuriame įvairiausių spalvų, tonų bei pustonių fone švyti karalių, ne tik paveldėjusių titulą, bet ir įgijusių garsų vardą bei užtarnautą garbę, karūna.
Kunigaikščių ir karalių valdymo metu Klaipėdoje susiformavo aukštuomenė, pasižymėjusi savo kultūra, išsilavinimu, elegantišku elgesiu, apranga bei gyvenimo stiliumi, stipriu atsakomybės ir tvirtu pareigos jausmu ir pagrįstai vadintina miesto elitu. Mėmelyje gyveno garbingi, savo vertę žinantys, ne visada aukštos kilmės pirkliai, tapę svarbiausiais miesto kūrėjais.
Iš kur semiatės įkvėpimo vis naujoms knygoms?
Mano knygos gimsta iš smalsumo, iš noro pažinti seniausio Lietuvos miesto - Klaipėdos, anksčiau vadintos Mėmeliu, istoriją ir kultūrą. Palinksti prie žinių šaltinio ir vis grimzti gilyn. Kuo daugiau sužinai, tuo įdomiau. Istorijos vyniojasi tarsi siūlų kamuolys. Man rūpi prikelti iš užmaršties didingus nugrimzdusios Klaipėdos vaizdus, pristatyti šio miesto didžiuosius ir mažuosius miestiečius, meno paminklus...
Prūsiškasis Klaipėdos laikotarpis tęsėsi 393 metus. Šį laikotarpį jūs vadinate karališkuoju, nors karaliai mieste gyveno tik metus - 1807-1808 m. Reikia žvelgti plačiau?
Iš tiesų karališkosios valdžios viešpatavimas Klaipėdoje užsitęsė beveik keturis amžius.
Net keturiolika Hohenzolernų dinastijos Dievo pateptųjų valdovų, vienas po kito atėjusių į sostą, negailėjo jėgų iš mažo miestelio išauginti Klaipėdą į žinomą pirmos klasės Prūsijos jūrinį, prekybinį miestą, sudaryti sąlygas čia susiformuoti stipriam pirklių luomui, kuris ir tapo svarbiausiu miesto gerovės kūrėju, išreikalauti laikytis miestiečius ir čia atvykusiuosius prūsiškos tvarkos, įtvirtinti evangelikų liuteronų tikėjimą.
Tai labai svarbus, ilgas miesto vystymosi istorinis tarpsnis. Per jį daug nuveikta.
Karališkuoju miesto laikotarpiu buvo suformuotas savitas miesto vystymosi modelis, įtvirtintas miestiečio moralės kodeksas, o vėliau iškiliais pastatais, paminklais išryškintas ir karališkasis miesto statusas...
Iš tiesų, į karališkojo Klaipėdos miesto laikotarpį reikia žvelgti plačiai. Tik man norėtųsi, jog kiekvienas knygos skaitytojas, analizuodamas miesto praeitį, vertindamas dabartį ir išsakydamas savo viziją, neužmirštų savęs paklausti: "Ar pažinau karalių savyje?", kad atsakydamas galėtų tiksliai pacituoti poeto Vytauto Mačernio žodžius: "Aš pažinau karalių tavyje"...
Juk nuo kiekvieno mūsų priklauso, ar išsipildo dar XIII a. miesto kūrėjų sutartyje miestui ir jo gyventojams įrašytas linkėjimas: "Didžiulės laimės ir išganymo"...
Knygoje "Karališkoji Klaipėda" pasakojate apie 1525-1918 m. Prūsijos kunigaikštystės, Prūsijos karalystės ir Vokietijos imperijos valdovų sprendimus Klaipėdos miesto, jo formavimo, plėtros, charakterio atžvilgiu. Ką šie sprendimai davė Klaipėdai?
Kiekvienas XVI-XX a. pr. valdovas savaip sąlygojo Klaipėdos raidą, todėl dažnai kito miesto veidas ir jo charakteris. Klaipėda atlaikė miesto-tvirtovės gyvavimo išbandymus, patyrė prekybinio pakilimo ir nuosmukio metus, kūrė kultūrinio gyvenimo tradicijas.
Miesto neaplenkė ir didžiosios nelaimės (maras, karai, gaisrai). Jo gyventojams teko iškęsti ir itin griežtą tvarką. XVII a. ne vienoje miesto vietoje stovėjo kartuvės, kaulų laužymo ratai...
Visko būta, kaip sakoma, ir šilto, ir šalto. Ir garsių mirties nuosprendžių nepaklusniesiems, ir karališkosios malonės. Reikėjo neretai ir valdovų išminties bei paramos. Tačiau, nepaisant visų peripetijų, Klaipėda augo ir stiprėjo. O susiklosčius tam tikroms istorinėms aplinkybėms, napoleonmečiu, ji tapo laikinąja Prūsijos sostine.
Miestui tapus laikinąja šalies sostine ar pavyko siekis "padaryti Klaipėdą dideliu, triukšmingu miestu"? Kurioje srityje sunkiau sekėsi?
Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas su karaliene Luize 1807-1808 metais apsistojo pirklio L. Consentiaus namuose, kurie išlikę iki šių dienų ir yra vienas iš svarbiausių istorinių pastatų mieste.
Nors Klaipėda laikinąja sostine buvo tik vienerius metus, tačiau miesto istorijoje šis istorinis tarpsnis išskirtinai svarbus visais aspektais - politiniu, socialiniu, moraliniu, kultūriniu.
Tuo laiku čia klestėjo karališkasis dvaras, čia lankėsi Rusijos valdovas Aleksandras I, Prancūzijos, Anglijos ir kt. šalių aukšto rango diplomatai. Miestas tapo žinomas, nes čia sprendėsi daugelio Europos šalių likimai, buvo sudaromos politinės sutartys, priimami svarbūs sprendimai.
Naujausia Jovitos Saulėnienės knyga "Karališkoji Klaipėda".
Karališkoji šeima, ypač žmonių širdžių karaliene vadinama Luizė, žinomi politiniai veikėjai Schoenas, Steinas, Hardenbergas, Radziwillas ir kt. turėjo teigiamo poveikio miestiečiams draugiškumo ir kultūros prasme.
Be abejo, paskelbtas baudžiavos panaikinimas Prūsijoje, pradėtos Klaipėdoje reformos kariuomenės, švietimo ir kt. srityse turėjo įtakos ne tik miestui, bet ir visai išsaugotai Prūsijai.
Napoleono karo sąlygomis Klaipėda netapo "dideliu, triukšmingu miestu", tačiau karalius Friedrichas Wilhelmas III praplėtė miesto teritoriją dovanodamas žemes, miškus, pailgino Liepų gatvę, pagerino švarą ir tvarką mieste.
Darbų sąrašą galima tęsti ir tęsti. Vėliau tiek miestiečiai, tiek ir jau vėliau atėję valdovai susirūpino karališkuoju miesto įvaizdžiu. Klaipėdoje iškilo karališkieji ženklai. Nemaža jų išliko iki mūsų dienų.
Ar vaikščiodama po Klaipėdą jaučiate tą karališkąją dvasią? Kuo jums asmeniškai ji svarbi?
Kai gražiausius savo gyvenimo metus pragyveni tame mieste, tu negali jo nebranginti. Todėl sakau nuoširdžiai: mano mieloji, gražioji Klaipėda... Ar tai ne karališka?
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą