"Jei nefotografuočiau - mokyčiausi pilotuoti lėktuvus"

Kada susidomėjai fotografija? Ar tada ir supratai, kad tai bus tavo kelias?

Fotografija susižavėjau, kai buvau 10-ies metų. Tuo metu dar neturėjau profesionalaus fotoaparato, fotografavau vadinamąja "muiline". Fotografuodavau gamtos vaizdus, gėles. Šio pomėgio ilgą laiką nesureikšminau, bet nuolat jaučiau artimų žmonių palaikymą nesustoti ir tęsti bandymus. Po keleto metų pradėjau fotografuoti žmonių portretus, pajutau, kad aistra fotografijai tampa vis didesnė. Tada ir supratau, kad fotografija yra mano kelias.

Koks buvo pirmasis rimtas tavo fotografijos projektas?

Tai buvo įvaizdinė mados fotosesija su Simonos Nainės prekiniu ženklu "Nunu". Būdama 15-os metų užsiėmiau tik portretine fotografija. Vėliau nusprendžiau, kad norėčiau išbandyti save mados srityje. Tada išsirinkau man patinkantį rūbų prekinį ženklą ir pasiūliau sukurti kūrybinį projektą - įvaizdinę mados fotosesiją. Man labai pasisekė, kad savo pirmajai idėjai įgyvendinti pavyko suburti šaunią komandą, kuri garantavo puikų rezultatą. Šis projektas įkvėpė tęsti veiklą mados fotografijos srityje.

Ko nemėgsti savo darbe?

Kadangi mano darbas yra tiesiogiai susijęs su žmonėmis, tai labiausiai nemėgstu, kai jie nepasitiki savimi, nors tiek išoriškai, tiek ir vidumi jie yra gražūs.

Labai erzina, kai pasako: "Aš nefotogeniškas!" Nėra fotogeniškų ar nefotogeniškų žmonių, tik kai kurie žmonės nuo mažų dienų nebijo fotoobjektyvo ir mielai fotografuojasi, o kiti kuklinasi ir nepasitiki savimi.

Gerą kadrą garantuoja puikus nusiteikimas ir pasitikėjimas ne tik fotografu, bet, svarbiausia - pačiu savimi.

Su kokiais projektais dirbi šiuo metu?

Iki COVID-19 pandemijos pradžios kartu su savo komanda kiekvieną mėnesį įgyvendindavome po vieną mano asmeninį projektą. Paskelbus karantiną teko viską pristabdyti. Todėl šiuo metu dirbu su privačiais klientais - kuriu prekinių ženklų vizualinį įvaizdį.

Koks fotoprojektas buvo įsimintiniausias ir įdomiausias?

Visi daryti fotoprojektai daugiau ar mažiau yra įsimintini ir įdomūs. Pats didžiausias buvo mano pirmoji autorinė paroda "Side by side". Ruošiausi jai beveik metus. Projektą sudarė dvi dalys: portretinė fotografija ir mados fotografija. Portretinės fotografijos dalyje yra bandoma atskleisti žmonių išskirtinumus, kitoniškumą, savitus bruožus.

Projektas NEON.

Dominykos AMBROZEVIČIŪTĖS nuotr.

Mados fotografijos dalyje įamžinti skirtingi žmonių stiliai: minimalistinis, klasikinis, romantinis, 70-ųjų, retro - roko. Šie darbai buvo eksponuojami Klaipėdos "Kultūros fabrike". Viena fotografija net buvo publikuota internetinio žurnalo "Vogue Italia" tinklalapyje.

Ką veiktum, jeigu nefotografuotum? Ar prieš pradėdama studijuoti svarstei kitus variantus?

Prieš pradėdama studijuoti fotografiją svarsčiau apie inžinerinę specialybę arba rinkodarą. Dabar galvoju, jeigu nefotografuočiau, tai labai norėčiau išmokti pilotuoti lėktuvą.

Ką žadi veikti po studijų?

Po studijų ketinu toliau plėtoti savo kaip fotografės veiklą: fotografuoti įvairių prekinių ženklų kolekcijas, organizuoti kūrybinius projektus, dirbti su žurnalais.

Užsiminei apie kūrybinius planus. Kokie jie?

Turiu idėją surengti dar keletą parodų. Vienos iš jų idėja - įamžinti mados renginių užkulisius, tai, ko nemato žiūrovai. Tik dar nėra aišku kada konkrečiai pavyks įgyvendinti paruošiamuosius parodos darbus. Tam labai trukdo esama pandeminė situacija visame pasaulyje. Labai norėčiau fotografuoti ne tik Lietuvoje vykstančių mados renginių užkulisius, bet ir užsienyje.

O kokie konkrečiai užsienio mados renginiai tave domina? Gal jau teko ir sudalyvauti kuriame nors iš jų?

Prieš metus turėjau galimybę įamžinti Maltos mados savaitę, bet dėl asmeninių priežasčių nepavyko sudalyvauti. Net neabejoju, kad ateityje tai padarysiu. Ateityje planuoju apsilankyti Paryžiaus, Londono, Rygos ir Stokholmo mados savaitėse.

Projektas PLASTIC WORLD.

Dominykos AMBROZEVIČIŪTĖS nuotr.