Į pasakišką praeitį nukeliančios Lietuvos dvarų legendos

Verkių dvaro pavadinimas kilęs iš vaiko verksmo

Verkių rūmų ansamblis puikiai pažįstamas mėgstantiems jo aplinkoje pasivaikščioti vilniečiams ir svečiams. Nuostabi dvarą supanti gamta, intriguojančios ir čia sklandančios legendos.

Pasak vienos, kadaise šioje vietovėje medžiojęs Lietuvos didysis kunigaikštis išgirdo verksmą, ir medyje, erelio lizde, buvo rastas verkiantis kūdikis. Tuomet vyriausiasis žynys krivių krivaitis paaiškino savo nesantuokinį sūnų pats į tą lizdą įkėlęs, nes dievų valia šis kūdikis turėsiąs užimti jo vietą. Lizdeika pavadintas vaikelis vėliau tapo krivių krivaičiu, o vietovė, kurioje buvo medis su lizdu, ligi šiolei vadinama Verkiais.

Verkių dvaro aplinka. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotr.

Medininkų pilį statė milžinai?

Poetas, rašytojas Vladislovas Sirokomlė (1823-1862) kūrinyje "Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą" aprašė savo kelionę 1858 metais ir papasakojo apie daugelį Lietuvos senųjų istorinių vietų ir pastatų.

Pasakodamas apie Medininkų pilį, jis įpina ir legendų. Pasak rašytojo, šios, vienos seniausių Lietuvoje, pilies pradžios nežinome nei iš istorijos, nei iš padavimų, tačiau tyrinėjant griuvėsius "...buvo kalbama apie randamus čia milžinų kaulus, tokius didelius, kad blauzdikaulis buvęs sulig augaloto vyro ūgiu". Toliau V. Sirokomlė pasakoja: "Remiantis padavimais, girdėtais prie Krėvos, Medininkų pilis turėtų būti Krėvos pilies vienmetė. Stačiusi ją kažkokia dievų ar milžinų gentis. Jie buvę tokie stiprūs, kad mūrininkai, tuo pat metu dirbdami ir Medininkuose, ir Krėvoje, esančiuose vienas nuo kito už 4 mylių, skolindamiesi plaktukus, permesdavę juos oru."

Medininkų pilis. Gyčio Juodėno, Trakų istorijos muziejaus nuotr.

Liubavo dvaro sąsajos su Barbora Radvilaite

Viename sename Liubavo dvaro žemėlapyje pažymėtas ir mažutis pastatėlis, kurio paskirtis dažną nustebinanti - priglausti gulbes. Tai, kad Liubavo dvarininkai mylėjo šiuos orius paukščius ir jais rūpinosi, puikiai papildo Liubavo, kaip romantiškojo Lietuvos dvaro, įvaizdį.

Įdomi ir dvaro sąsaja su bene garsiausia Lietuvos istorine asmenybe moterimi - Barbora Radvilaite. Dvaras, priklausęs Barboros pirmajam vyrui Stanislovui Goštautui, vėliau atiteko Žygimantui Augustui, o tuomet - broliui Radvilai Rudajam. Visiems žinoma Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorija dažnai paįvairinama legendomis. Pasak vienos iš jų, gulbės į Lietuvą atkeliavo būtent kaip Žygimanto dovana Barborai. Tiesa, dabar ne paslaptis, kad gulbės Lietuvoje gyveno ir gerokai anksčiau, tačiau kas žino, galbūt Liubave netoli Vilniaus jos galėjo būti įkurdintos ir galbūt šio dvaro aplinkoje kadaise vaikštinėdama Barbora gėrėjosi nuostabiais oriais paukščiais...

Liubavo dvaro aplinka.

Gelgaudiškio dvaro "žvaigždė"

Gelgaudiškio dvarą supa didžiulis parkas, čia, rodos, ir medžių ošime galima nugirsti senus, legendomis virtusius pasakojimus.

Pasakojama, kad kadaise Gelgaudiškio dvare medžiodavę dvarininkai pietaudavo parko aikštelėje, vadinamoje "žvaigžde", o kadangi norėdavo gerai matyti žvėris, įsakę iškirsti proskynas - tiesius takus iš aikštelės visomis aštuoniomis pasaulio šalių kryptimis.

Gelgaudiškio dvaras. Šakių turizmo informacijos centro nuotr.

Šiurpi Paežerių dvaro istorija

Iki šių dienų gyva XIX amžiaus legenda, susijusi su Paežerių dvaru, kur vaizdingoje ežero pakrantėje stovi puošnūs rūmai.

Pasakojama, kad kadaise dvarininkas pamilo tarnaite dvare dirbusią vežėjo dukrą, ši ėmusi lauktis dvarininko kūdikio. Siekiant išvengti konfliktų mergina buvo išsiųsta pas pusbrolį į kitą dvarą. Ten kūdikį pagimdžiusi tarnaitė atnešė dukrą dvarininkui ir paliko ant rūmų laiptų, o pati šoko į ežero bangas. Dvarininkas mergaitę užaugino, o paskendusiai tarnaitei buvo pastatytas paminklas. Sako, mylinti mergelė negali palikti šio pasaulio ir iki šiol vaidenasi ne tik dvaro rūmuose, bet ir apylinkėse. Pasakojama apie kartais matomą baltą merginos su vualiu šešėlį, kuris ištirpsta ryto rūke...

Paežerių dvaras

Plungės dvaro parkas įkurtas šventvietėje

Plungės dvaro parko istorija taip pat siejama su sena legenda. Pasakojama, kad šis parkas įkurtas senosios pagoniškos šventvietės - alko vietoje.

Iki pat šiandien parko lankytojai gali pamatyti ir vieną įspūdingiausių, seniausių, didžiausių Lietuvoje ąžuolų, vadinamą Perkūno ąžuolu, apie kurį sekamos paslaptingos istorijos...

Plungės dvaras. Gyčio Juodėno nuotr.

Trakų Vokės dvaras ir laumių vilionės

Trakų Vokės dvaras įsikūręs vietoje, apie kurią iki šiol prisimenamos itin senos legendos.

Dar XIV amžiuje, kai pro čia žygiavo kryžiuočių kariai, buvo pasakojama, kad šiose apylinkėse vyrus vilioja ir giriose klaidina gražuolės seserys - laumės, vadintos Vokės vardais. 1375 m. Vokės vardas pirmąkart paminėtas istoriniuose šaltiniuose.

Trakų Vokės dvaras. Gyčio Juodėno nuotr.

Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos inf.