Gintaras Cibulskis vaikystėje svajojo būti... karininku

Šįkart "Savaitės ekspreso" rubrikoje "Vaikystėje aš svajojau būti..." kalbiname ilgametį Lietuvos rankinio nacionalinės rinktinės narį ir Klaipėdos "Dragūno" žaidėją Gintarą Cibulskį.

Jis yra vadinamas rankinio sporto milžinu, kadangi jo ūgis - 199 cm, o kūno apimtys - išskirtinės.

Gintaras Cibulskis (antras iš dešinės) jaunystėje vilkėjo kareivio aprangą ir yra apmokytas elgtis su ginklu. Asmeninio archyvo nuotr.

"Kaip aš pats mėgstu sakyti - sveriu daugiau nei šimtą kilogramų ir matausi iš toli. Aš nuo pat vaikystės buvau didesnis nei bendraamžiai. Prisimenu, jog jau septintoje klasėje svėriau šimtą kilogramų. Tai, matyt, lėmė genai. Abu mano tėveliai - stambūs. Tėtis jaunystėje stūmė rutulį. Galingų vyrų yra ir daugiau mūsų giminėje. Prie to esu pripratęs, nekompleksuoju, o stengiuosi į viską žvelgti su šypsena veide", - "Savaitės ekspresui" sakė galingų išmatavimų, tačiau labai draugiškas, šiltas ir nuoširdus sportininkas.

Dėl milžiniško svorio rankinio aikštelėje yra buvę ir linksmų nutikimų.

"Situacijų buvę tikrai įvairiausių. Prisimenu, dar būdamas vaikas, Zarasuose vykusių varžybų metu užgriuvau ant vieno savo priešininko. Kitą dieną mokyklos koridoriuje pamačiau, kad jam šis mūsų susidūrimas baigėsi sulaužyta ranka ir gipsu. Ir dabar varžovai, bandydami aikštelėje mane sustabdyti, ginasi net po tris ir neretai čiumpa už marškinėlių. Dažnai tenka juos keisti ar net siūtis", - šypsodamasis sakė G. Cibulskis.

Buvo jaunasis šaulys

G. Cibulskis vaikystėje žavėjosi Lietuvos šaulių sąjunga ir net buvo tapęs jaunuoju šauliu.

"Turėjau ir įvairių laipsnių. Mane nuo pat vaikystės traukė ginklai. Pamenu, kaip nuoširdžiai valydavome šautuvus, automatus. Svajojau, kad užaugęs tapsiu karininku. Tik, kai man sukako 17 metų ir iš Zarasų pakvietė į Kauno sporto klasę, supratau, kad gyvenimą visgi susiesiu ne su karininko profesija, o rankinio sportu", - atsidusęs kalbėjo G. Cibulskis.

Kada G. Cibulskis rungtyniavo Kauno "Granito-Kario" rankinio ekipoje, jam teko užsivilkti kario aprangą.

"Komandos nariams reikėjo tarnauti kariuomenėje. Teko būti ir Ruklos miškuose, buvau ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono narys. Teko ir su 32 kg karininko amunicija bėgioti per pelkynus, tešlynus, miškus... Teko gerokai paprakaituoti", - su šypsena veide pasakojo G. Cibulskis.

Olandijoje tapo TV žvaigžde

Jis prieš daugiau nei 10 metų net atstovavo Lietuvos kariškių rankinio rinktinei Indijoje vykusiame pasaulio kariškių čempionate ir iškovojo bronzos medalius.

"Čempionatas truko 10 dienų. Teko kautis su galingomis įvairių pasaulio šalių kariškių rinktinėmis. Finišas buvo džiugus - iškovoti medaliai. Išlikę labai gražūs prisiminimai", - teigė profesionalus sportininkas, per savo karjerą atstovavęs įvairioms Ispanijos, Olandijos ir Lietuvos rankinio ekipoms.

Štai toks mažylis kadaise buvo dabar rankinio milžinu vadinamas Klaipėdos "Dragūno" žaidėjas Gintaras Cibulskis.

Viena Olandijos televizija apie G. Cibulskį net parengė vaizdo reportažą, kuriame jis pasakojo ne tik apie rankinį, bet ir apie ten dirbamus ūkio darbus.

"Labai nenorėjau filmuotis tame vaizdo klipe, tačiau klubo vadovai įkalbino, teigdami, kad tai bus puiki reklama tiek komandai, tiek visam rankiniui. Kadangi treniruotės vykdavo tik 21 val., pagalvojau, kad visai naudinga būtų paieškoti kokios nors veiklos dienos metu. Visgi ten dirbau vos porą mėnesių. Po reportažo buvo net šiek tiek gėda, kadangi visi matę klausinėdavo, kas ir kaip (juokiasi - aut. past.)", - kelerių metų senumo istoriją prisiminė G. Cibulskis.

Žino beržinės košės skonį

G. Cibulskis sakė, kad nuo vaikystės buvo geros širdies, nesiveliantis į problemas berniukas.

"Sutardavau ir su kiemo chuliganais, ir su nuskriaustaisiais. Juos kartas nuo karto ir globodavau", - teigė sportininkas.

Jis pamena, kad vaikystėje vasaros dienas nuo ankstyvo ryto iki sutemų leisdavo kieme su draugais.

"Krepšinį žaisdavome net sutemus. Nesimatydavo krepšinio lanko, bet vis tiek mesdavome į krepšį. Arba futbolo kamuolį spiri į orą ir pagal garsą bandai suprasti, kur jis nukrito ant žemės, kadangi dėl vėlyvo vakaro aplink nieko nematydavai... Buvo smagūs vakarai. Buvau aktyvus ir sportiškas vaikas.

Žinoma, neapsieidavau ir be šunybių: pasidarydavome ir "ragatkes", iš medžio išsidroždavome kardus, pavaikydavome antis, katinus ar šunis. Visko buvo. Žinau ir beržinės košės skonį. Tai buvo normalus dalykas. Tai padėjo pernelyg nenuklysti nuo kelio", - sakė daugkartinis Lietuvos rankinio lygos čempionas G. Cibulskis.