Domantas Laukevičius: "Mano venomis teka Kuršių marių vanduo"

Nuo mažų dienų leidęs laiką prie vandens ir vandenyje, vyras juokaudamas sako, kad jo venomis teka Kuršių marių vanduo. D. Laukevičius į Lietuvą po ketverių metų gyvenimo Anglijoje grįžo ne vienas - su emigracijoje surasta mylimąja Gintare ir dviem atžalomis.

Įkvėpė legenda Gintaras Paulionis

Domantas jau yra plaukęs vienviete baidare iš Palangos į Švediją, iš Estijos į Lietuvą bei Nemunu prieš srovę iki pat Druskininkų.

D. Laukevičių vanduo supa visą gyvenimą, tačiau anksčiau vandenyje tik pramogaudavusį jaunuolį drąsesniems iššūkiams paskatino narsiojo jūrų žygeivio Gintaro Paulionio kelionės.

"Nuo ankstyvos jaunystės laikas, leistas prie vandens žvejojant bei plaukiojant, padedant laivadirbiui Simui Knapkiui statyti venterines valtis bei kurėnus, galiausiai pabodo. Tuomet su mokyklos draugu nusprendėme perplaukti Kuršių marias. Netrukus pažįstamas užsiminė apie G. Paulionio keliones Baltijos jūra. Šio keliautojo veikla sudomino ir tai paskatino didesniems iššūkiams", - pasakoja D. Laukevičius.

Deja, jūrų keliautojo G. Paulionio gyvybę pasiglemžė jo paties aistra - Baltijos jūra. Antrosios kelionės iš Švedijos metu 1994-aisiais, orientuojantis paprastu kompasu, keliautoją prie pat Klaipėdos užklupo audra. Jūra išmetė valtį, o vėliau - ir buriuotojo kūną.

"Gaila, kad viskas susiklostė nepalankiai. Jo asmeniškai nepažinojau, bet norėtųsi sutikti jį pajūryje ir išgirsti jo istoriją ir vienatvės pamąstymus. Patirtis ir išgyvenimai jūroje - neįkainojami, o G. Paulionio istorija yra verta knygos. Kai tarnavau laivyne, laive "Jotvingis", vienas iš seržantų sakė, kad Gintarui plaukiant per jūrą kariškiai jį priėmė ant denio nusiprausti ir užkąsti. Siūlė tą sykį pasilikti, nes artėjo smarkūs vėjai, bet Gintaras atsisakė", - pasakojo Domantas.

Sutiko bendraminčius

Laikui bėgant G. Paulionio sūnus Paulius Paulionis su draugu Mariumi Norvaišu nusprendė ryžtis baidarėmis perplaukti Baltijos jūrą. Apie jaunų vyrų planus Domantas išgirdo per radiją. Tuomet jis suvokė, kad nori plaukti kartu.

"Išgirdęs žinią pagalvojau, kad vyrukai ketina įgyvendinti mano svajonę. Užpavydėjau juodai, nes jaučiausi turintis būti su jais. Tuomet dėl audros jų kelionė buvo atšaukta ir atidėta kitiems metams. Man teliko su jais susisiekti ir vandens žygiui ruoštis drauge", - prisiminė Domantas.

D. Laukevičių, P. Paulionį, ir M. Norvaišą 2010-ųjų birželio 5 d. rytą iš Palangos į Švediją išlydėjo didelis žmonių būrys. Gerbėjai skandavo palaikymo šūksnius, laikė įkvėpimą skatinančius plakatus. Artimieji jaudinosi dėl jaunuolių ateities, tačiau tą kartą trijulė vandeniu plaukė ne vieni. Juos lydėjo jachta "Lietuva" ir saugojo nuo klastingos jūros. Taip prasidėjo Domanto jūrinių žygių baidare pradžia.

Po dvejų metų, baigęs studijas Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete ir įgijęs socialinės geografijos bakalauro laipsnį, D. Laukevičius išsiruošė naujam jūrų žygiui. Išplaukęs iš Talino į Klaipėdą keliauninkas pradėjo keliones Baltijos jūros pakrantėmis. Padedamas komandos krante vaikinas įveikė 700 km.

"Turėjau nuostabią kranto komandą - brolį, du draugus. Jie rūpinosi maistu, vandeniu, nakvynės vieta, gabeno daiktus. Man reikėjo tik irtis ir mėgautis Baltijos krantais", - sako Domantas.

ŽYGIAI. 2012-aisiais irkluotojas Domantas Laukevičius vienviete baidare plaukė iš Talino į Klaipėdą. Taip jis grįžęs Klaipėdon sveikino žemę.

Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Aukštesnio tikslo link

Po šios kelionės D. Laukevičiui draugas leptelėjo klausimą, kuris virto naujo vandens žygio idėja. 2015 m. vasarą Domantas kartu su Tomu Adomaičiu ir Kęstučiu Kvaraciejumi išsirengė plaukti Nemunu prieš srovę į Druskininkus.

Tą sykį narsuoliai turėjo kilnų tikslą. Bendradarbiaudami su Šv. Pranciškaus onkologijos centru jaunuoliai vykdė projektą "Vilties yriai Nemunu" ir sustodami upės pakrantės miesteliuose, su gyventojais kalbėjo apie onkologines ligas. Vyrai per 11 dienų Nemunu prieš srovę įveikė apie 500 km.

"Onkologinės ligos daug ką yra palietusios. Vieną mano senelių taip pat. Projekto "Vilties yriai Nemunu" metu žmonės mus sutikdavo labai šiltai.

Gyventojai suvokė, kad irtis prieš srovę reikia didelių pastangų. Buvo net nakties metu laukiančių, kol pasieksime jų gyvenvietę.

Vietiniai suteikdavo nakvynės vietą ir labai noriai bičiuliavosi. Alytuje bendravome su radijo stotimi ir žmonių minia. Čia net nakvynę viešbutyje suteikė. Druskininkai sutiko labai šiltai, pakvietė apsilankyti vandens parke. Žmonės Lietuvoje yra labai palaikantys ir malonūs. Tik sutikti žvejai kiek kandesni", - pasakojo D. Laukevičius.

Įvairiapusė asmenybė

Baidarininkui rūpi ne tik žygiai vandeniu, bet ir Lietuvos saugumas. Domantas įgijo bazinius kario įgūdžius ir tarnavo profesinėje karo tarnyboje Karinėse jūrų pajėgose. Sėkmingai dalyvavo Karo policijos bei Povandeninių veiksmų komandos atrankose, bet sveikata neleido visiškai atsiduoti tarnybai.

Tuomet vaikinas pakėlė sparnus ir išvyko į užsienį. Metus Danijoje statė ir remontavo namų stogus, o po to persikėlė į Angliją. Bristolyje iki šiol skirtingose įstaigose tiesė interneto laidus, o koronaviruso pandemijos metu dirbo laikinos ligoninės statybų darbuose.

Svarbus įvykis Domantui atsitiko pirmą kartą švenčiant gimtadienį Bristolyje. Čia jį pasveikinti atėjo draugų kompanija, tarp kurių buvo ir iš Šiaulių kilusi Gintarė. Galima sakyti, kad ji tądien tapo svarbiausia dovana Domantui. Pora šiuo metu augina trejų metų Ąžuolą ir neseniai gimusią Liuką.

Kartu su šeima Domantas atvertė naują gyvenimo puslapį - grįžo į tėvynę naujam gyvenimo etapui. Bet iššūkių atsisakyti neketina.

Kartu su šeima Domantas verčia naują gyvenimo puslapį - grįžta į tėvynę naujam gyvenimo etapui.

Asmeninio albumo nuotr.

Vienui vienas

Artimiausias užmojis - tęsti žygį Baltijos pakrantėmis. Žygio startas - Skagene, Danijoje. Vėliau palei pakrantę Domantas plauks į pietus, tada Vokietijos pakrantės ruožu - į Lenkijos vandenis, iš ten - į Kaliningradą ir plauks link Lietuvos.

Mylimoji Gintarė būsimą kelionę vertina dvejopai - iš pradžių žiūrėjo kritiškai, bet laikui bėgant pamatė, kad tai Domanto aistra, ir su tuo susitaikė.

"Draugė reagavo taip, kaip ir mano mama.

Kol nepamatė, kad tai yra tikra, kad man reikia iššūkių, tokių kelionių idėją vertino neigiamai. Kita vertus, kas nori savo vaiką ir vyrą matyti vykstantį į rizikingą kelionę.

Bet kokiu atveju laukiu artimųjų palaikymo", - sako D. Laukevičius.

Šį kartą Domantas į kelionę vyksta visiškai vienas ir be kranto palydos. Vyras su beveik 10 metų senumo baidare ketina įveikti 1 300 km. Tokio atstumo niekas savarankiškai ir be palydos dar nėra plaukęs. Tai didelio fizinio ir psichologinio pasiruošimo reikalaujanti kelionė.

"Laukia iššūkių kupinas jūrinis žygis. Viską teks daryti vienam pačiam: paruošti vietą nakvynei, ieškoti maisto prekių parduotuvių ir elektros energijos šaltinių. Ir taip keletą savaičių.

Tikiuosi palankiu oru, be priešpriešinio vėjo, per dieną įveikti 40-50 km, bet, be abejo, bus dienų, kai tiek nepavyks nuirkluoti dėl nepalankių vėjų.

Tokiu atveju tempsiu baidarę krantu. Taip nors kiek pasistūmėsiu į priekį ir nereikės gaišti laiko. Tam esu įsigijęs ratukus", - sakė Domantas.

Ruošiasi atsakingai

D. Laukevičiaus jūriniam žygiui reikia daug daiktų, daugumą jų reikia atsinaujinti. Keliauninkas tikisi, kad senutė baidarė, pavadinimu "Žaibas", atlaikys laukiančią kelionę ir galės išeiti užtarnauto poilsio.

"Mano baidarė yra 6 metrų ilgio, turi vairą, kurį vairuoju pedalais, kylį, kuris padeda palaikyti kryptį. Priekyje yra kompasas, keturi sausi bakai daiktams laikyti. Naujos tokios baidarės kaina prasideda nuo 3 000 svarų.

"Žaibas" yra taisytas ne kartą, bandau su gamintojais tartis bei įsigyti tam tikras detales, pavyzdžiui, pedalą, bakų dangčių, bet gamintojai vengia bendrauti.

Jau pusę metų bandau tartis, bet nesėkmingai. Tai versiuosi su tuo, ką turiu", - aiškina D. Laukevičius.

Be to, kelionei reikia hidrokostiumų, sauso kostiumo, racijos, navigacijos, veiksmo kameros, miego bei valgymo reikmenų, gelbėjimosi liemenės, irklų, sauso maisto, papildomos kuprinės ant baidarės, kad kelionės metu būtų galima pasiekti reikiamus daiktus, išorinių baterijų telefonui, racijai ir veiksmo kameroms. Pravers ir saulės baterija, reikės apdangalo, apsaugančio nuo į baidarę pritekančio vandens, ratukų baidarei vežti, pirštinių, šalmo ir dar kitų smulkių dalykų dalykų.

"Esu Anglijoje daug ką nusipirkęs, nes Lietuvoje vandens pramogų inventoriaus kainos yra didesnės nei kitose šalyse. Kol kas išleidau apie 2 000 svarų ir dar laukia daug išlaidų", - atviravo Domantas.

Jis sukūrė paramos teikimo paskyrą, kurioje žmonės gali prisidėti prie jo artimiausiai kelionei reikalingų daiktų įsigijimo.