Ar užtenka gyvybės Klaipėdos aikštėms?

Zita TALLAT-KELPŠAITĖ, žurnalistė

Man atrodo, kad kiekviena aikštė kaip ir moterys turi turėti savo charakterį. Pabandyk sukeisti skirtingų moterų drabužius, ir viena, ir kita atrodys juokingai. Kiekviena aikštė pagal savo charakterį galėtų labai gražiai atsiskleisti kaip moteris panaudodama įvairius savo aksesuarus.

Neseniai važiavau pro Teatro aikštę, ji man pasirodė liūdna ir tuščia. Bet kad joje būtų pliažas, tikrai nenorėčiau. Man ir čiuožykla joje nepadarė įspūdžio. Bent jau vasarą ši aikštė galėtų būtų gyvesnė, galėtų vykti kokie nors renginiai, pavyzdžiui, poezijos skaitymai. Labai gera idėja buvo Agnijos Šeiko šokių teatro spektaklis - vaikščiojimas po miestą. Viena aikštė buvo parodyta vienaip, kita kitaip, net turgus tam buvo panaudotas. O pliažą Lukiškių aikštėje priimu kaip drastišką protestą dėl to nevykusio įamžinimo konkurso. Žinoma, kad Lukiškių aikštė netinkama pliažui.

Artūras RAZBADAUSKAS, Klaipėdos universiteto rektorius

Istorinei atminčiai atgaivinti yra įvairių būdų. Pliažas - vienas iš drastiškesnių, o gal ir drąsesnių. Neturiu kategoriškos nuomonės. Aš už tą vadinamąją neatstovaujamą demokratiją, kad turėtų pasisakyti bendruomenė, o ne Seimas nuspręsti. Šveicarai daug sprendimų priima referendumais.

Mūsų Teatro aikštėje vyksta pliažo tinklinis, žiemą veikė čiuožykla. Praėjome pro Teatro aikštę su svečiais iš Kroatijos Zadaro miesto universiteto, jie labai stebėjosi, kad miesto aikštėje čiuožykla. Pliažų Klaipėdos aikštėse tikrai nereikia, jų ir taip užtenka. Šiuo klausimu būčiau labai kategoriškas. O pliažo tinklinis tikrai gali būti ir ne vienoje aikštėje. Aš už tai, kad aikštes reikia gyvinti. Klaipėdoje pasigendu "breinstormingo". Kabinetuose užsidarę žmonės kažką sukuria, ir viskas.

Vaidas KVEDERIS, renginių organizatorius

Vilnius moka ir mėgsta daryti drastiškus dalykus. O Klaipėda konservatyvi, kai reikia kokią nors idėją įgyvendinti, visi žiūri skeptiškai ir bijo. Pas mus visada viskas yra nugesinama. Vilniečiai šaunuoliai, jie padarė. To paplūdimio labai graži simbolika - tai rodo, kad žmonės yra laisvi.

Aikčiojame, kad užsieniečiai kažką drąsiai padarė, o patys nieko negalime. Latviai paėmė ir pastatė gintaro salę su skirtingais langais, nė vieno nėra vienodo. O pas mus pigios dėžutės, ir viskas. Žinoma, kad Klaipėdos aikštes reikia gyvinti.

Kartą organizavau Kovo 11-osios šventę. Iš statybinių stelažų padarėme didžiulius Gedimino stulpus, aptraukėme tinklu ir vakare apšvietėme vėliavos spalvomis. Kiek buvo kalbų, kad toks simbolis padarytas iš stelažų. Norėjau surengti parodą Smiltynėje, kur anksčiau vykdavo menininkų plenerai. Buvo pasakyta, kad reikia tai aptarti su visais Klaipėdos menininkais. Ir jau 20 metų ten nieko ir nevyksta.

Buvo siūlyta senamiestyje gatvę uždengti kupolu. O gal iš senamiesčio galima padaryti botanikos parką? Bet tuojau sakys, kad tai nesąmonė.

Agnija ŠEIKO, choreografė

Man atrodo, kad kuo organiškesnis yra aikščių gyvenimas, tuo jos gyvesnės. Visada pasisakau ne už monumentalius dalykus, o už tai, kad vieta būtų patraukli žmonėms. Sovietinio palikimo aikštės, kad ir Vilniaus Lukiškių aikštė, yra probleminės savo monumentalumu.

Teatro aikštė, mano manymu, yra gyviausia. Atgimimo aikštė mena mūsų praeitį. Nežinau, ar toks sprendimas yra geriausias. Tiesa, jau ruošiamasi ją daryti kitokią.

Mane labiausiai sujaudino nuostabaus grožio Niujorko dvynių dangoraižių tragedijos atminimas. Ten nestovi statulos, o paliktos duobės, kur buvo dangoraižių pamatai, bėgantis vanduo. Ten tos erdvės labai skausmingos, nes yra labai organiškos.

Vaidas KLUMBYS, bendrovės "DFDS Seaways" komunikacijos vadovas

Aikštės - labai svarbus miesto atributas, vizitinė kortelė. Jų pirminė paskirtis - miestiečių susibūrimo vieta. Jos ne tik turi atrodyti gražiai, bet ir būti gyvos. Aikštės, kurios turi ideologinį akcentą, paprastai nėra žmonių labai mėgstamos.

Kokia Klaipėdos aikščių paskirtis, man sunku suprasti. Atgimimo aikštė nei rekreacinė, nei reprezentacinė, tiesiog tranzitinė. Jeigu joje būtų rugių laukas su takeliu ir suoliukais, gal būtų visai originalu sėdėti tarp rugių miesto centre. Jeigu atsirastų sėdmaišių, burių, ji įgautų rekreacinę funkciją.

Lietuvininkų aikštė tarsi ir turi kultūrinį akcentą, bet irgi nėra gyva. Gal joje būtų galima rengti senų knygų turgų, mažosios skulptūros ar keramikos ekspozicijas.

Mane žavi tai, kaip Kaune Vienybės aikštėje yra suderinta reprezentacinė ir rekreacinė funkcijos. Ir fontanai, ir integruoti riedučių keliai, ir upelis čiurlena. Ir visa tai visiškai nekonfliktuoja su šalia esančia reprezentacine erdve.

Romandas ŽIUBRYS, VšĮ "Klaipėdos šventės" direktorius

Kokia mūsų aikščių paskirtis, nelabai žinau. Jose susirenkame švenčių progomis. Mes ne kartą savo eksperimentais esame įrodę, kad jeigu aikštėse atsiranda kokie nors traukos objektai, jos tampa lankomos.

Dėl Lukiškių aikštės vienareikšmiškos nuomonės nėra. Ir pati idėja, manyčiau, įdomi, tik klausimas, ar tam buvo pasirinkta tinkama vieta. Jeigu paplūdimio tinklinį būtume surengę Skulptūrų parke, turbūt būtume sulaukę panašios reakcijos. Manau, sinergija tarp idėjos ir tos vietos, kurioje ji įgyvendinama, neišvengiamas dalykas.

Lietuvininkų aikštės lokacija daro įtaką jos įveiklinimui - šalia nėra traukos objektų. Be to, gana sudėtinga į ją patekti. Anksčiau joje vykdavo Jūros šventės renginiai, bet, rekonstravus Danės krantines, šios šventės ašis pasisuko į kitą pusę.

Klaipėdoje atsiranda gražių erdvių, pavyzdžiui, skveras Puodžių gatvėje su Vydūno skulptūra ir fontanu. Ir žmonės ten jau renkasi. Teatro aikštė jau yra įgavusi naują veidą. Atgimimo aikštė suformuota sovietmečiu negalvojant apie žmones. Ir paskirties atžvilgiu ji yra praradusi aktualumą. Senojoje Europoje aikštės yra jaukios, todėl jose buriasi žmonės.