Klaipėdos problemos: kaip jas spręstų kandidatai į merus?

Būti išoriniam uostui ar ne? Kaip tvarkytis su automobilių stovėjimo vietų trūkumu ir apleistais pastatais? Šiomis ir kitomis temomis penktadienį dienraščio "Vakarų ekspresas" redakcijoje kalbėjo kandidatai į Klaipėdos mero postą.

"Vakarų ekspresas" visus dvylika kandidatų į Klaipėdos merus pakvietė į šiek tiek netradicinius debatus. Žurnalistai parengė 12 klausimų, susijusių su svarbiausiomis miesto problemomis ir gyventojų keliamais aktualiais klausimais.

Kandidatai su klausimais iš anksto supažindinti nebuvo, prieš prasidedant debatams kiekvienas kandidatas išsitraukė klausimo numerį. Kandidatai pasisakė abėcėlės tvarka pagal pirmąją pavardės raidę. Išklausę jiems tekusį klausimą, politikai atsakymui turėjo lygiai 3 minutes. Atsakę į klausimą, jie turėjo dar 2 minutes pasisakyti norima tema.

Pasisakyti buvo pakviesti visi 12 kandidatų eiti mero pareigas, tačiau atvyko 11: Agnė Bilotaitė (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Simonas Gentvilas (Liberalų sąjūdis), Vytautas Grubliauskas (visuomeninis rinkimų komitetas "Vytautas Grubliauskas ir komanda"), Modestas Nugaras (Lietuvos žaliųjų partija), Kazys Paulikas (visuomeninis rinkimų komitetas "Mano Klaipėda"), Benediktas Petrauskas (Lietuvos socialdemokratų partija), Nina Puteikienė (iškėlė Lietuvos centro partija), Benas Šimkus (Darbo partija), Viačeslavas Titovas (visuomeninis rinkimų komitetas "Titov ir teisingumas"), Arvydas Vaitkus (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) ir Artūras Žalys (visuomeninis rinkimų komitetas "Už pokyčius Klaipėdoje"). 12-oji kandidatė - Lina Šukytė-Korsakė (partija "Tvarka ir teisingumas") atsiprašė negalėdama dalyvauti dėl darbo.

Žemiau pateikiame kandidatų atsakymus į jiems tekusius klausimus.

Agnė BILOTAITĖ

Triukšmas ir tarša mieste. Kaip išspręsti problemą?

Šiuo metu suvokiame, kad tarša yra viena didžiausių problemų Klaipėdoje. Vasarą problemas matėme visu gražumu, kai vaikai buvo pajuodusiais pirštukais, kojytėmis. Pirmas sprendimas toks - mūsų komanda mato uosto ir miesto santykių perkrovimą. Neigiami kaštai, kuriuos gauna klaipėdiečiai iš uoste esančių įmonių, yra gerokai didesni nei gaunama nauda.

Prie Savivaldybės biudžeto kiekvienais metais prisideda apie 1 milijoną eurų. Bet tai yra tikrai nepakankamai. Problema ta, kad patys miestiečiai negali spręsti, kokioms programoms gaunami pinigai bus panaudoti.

Miestas turėtų dalyvauti uosto valdyme, dalyvauti sprendimų priėmime, kaip akcininkas gauti dividendus. Klaipėdiečiai turėtų nuspręsti, ar reikia įrengti taršos matuoklius. Jų iš tiesų reikia, ir reikia, kad būtų sujungti į vieną sistemą, ir kad klaipėdiečiai galėtų matyti esamuoju laiku internete, koks yra taršos lygis Klaipėdoje.

Taip pat svarbu operatyvus reagavimas į visus taršos atvejus - tai yra operatyvios grupės, kurios reaguotų iš karto, o ne po 2-3 dienų.

Kita problema - automobilių tarša. Ją reikėtų spręsti plaunant gatves, sureguliuojant eismo sistemą, įrengiant modernią eismo reguliavimo sistemą, taip sumažinant spūstis.

Kitas dalykas - nemokamas ekologiškas viešasis transportas. Tai išspręstų ir kitas problemas, ne tik taršą - sujungtų šiaurinę ir pietinę miesto dalis. Tai būtų motyvuojantis dalykas, skatinantis rinktis Klaipėdą.

Dabar, kalbant apie nemokamą viešąjį transportą, kylą klausimas, kad tai yra brangu. Matome didžiulius išteklius, kuriuos galėtume gauti. Pirmiausia - investiciniai projektai. Bastionų tiltas ir kiti projektai kelia daug abejonių.

Beje, tapę Uosto direkcijos savininkais galėtume gauti dalį finansų, kuriuos galėtume naudoti įvairioms programoms.

Simonas GENTVILAS

Kaip sugrąžinti klaipėdiečius į senamiestį?

Klaipėdos savivaldybė ir privatus sektorius investavo dešimtis milijonų į Klaipėdos senamiestį: "Meridianą", krantines, "Kultūros fabriką", "Švyturio" gamyklą, piliavietę, teatrą. Kažkas nesuveikė - pasaulyje yra kova tarp prekybos centrų ir prekybos gatvių. Ką reikėtų daryti?

Reikėtų duoti rinkodaros ir kultūrinę paramą senamiesčio verslininkų asociacijai. Tai suveikė Kaune, kai Savivaldybė kompensuoja 90 procentų lėšų tai veiklai viešinti ir vykdyti. Verslas kol kas nepatikėjo tomis viešomis investicijomis į miesto centrą.

Pats būdamas smulkiuoju verslininku niekada nenugalėsi stambaus prekybos centro. Smulki kirpyklėlė, bandelinė negali išspausti tiek reklamos, kad pritrauktų klientą. Todėl tai reikia daryti plačiu mastu ir Savivaldybė tai turi daryti išvien.

Infrastruktūrinis dalykas - žmonės mėgsta vietas, kur galima vaikščioti. Prasta danga - standartas, kurį turime ištaisyti. Platesne prasme turime Tiltų gatvę padaryti pėsčiųjų gatve, galimai uždengti stogu. Būtų galima su vietos turto savininkais kartu sugalvoti bendrą strategiją, kaip ji atrodys.

Kaune kažkada Laisvės alėja irgi buvo važiuojamoji gatvė, tačiau tapo pėsčiųjų gatve. Dabar ten visas centras kunkuliuoja aplink Vilniaus gatvę ir Laisvės alėją. Kada tai bus įmanoma įgyvendinti? Tai bus įmanoma tada, kai bus pastatytas aplinkkelis apie Klaipėdos senamiestį. Ši idėja buvo kelta dar Sąjūdžio metu.

Tačiau Savivaldybė buvo labai toli nuo privačios iniciatyvos - investavo pati, nesusikalbėjo su smulkiojo ir vidutinio verslo atstovais. Todėl senamiestis ir neįgavo pagreičio. Stebint pasaulinę praktiką, reikia žiūrėti, kad senamiesčio verslininkų asociacijos eitų išvien su savivalda. Traukos objektų turime milžiniškų.

Meras asmeniškai turi kiekvieną ar bent kas antrą savaitę skambinti kiekvienam turto savininkui, kuris turi statybos ar teritorijos planavimo sąlygas, dalininkui, architektui ir klausti: "Kur užstrigai?

Kodėl neatneši statybos projekto ir kodėl nestatai?" Ir nesvarbu, ar problema būtų dėl Kultūros paveldo departamento, ar dėl Nacionalinės žemės tarnybos. Manau, toks asmeninis dėmesys nugalėtų bet kokį įstrigusį projektą.

Vytautas GRUBLIAUSKAS

Ką reikia atlikti pirmiausia, norint mieste sukurti naujų darbo vietų?

Aš manau, pirmiausia reikia pradėti nuo pirminių darbų, kurie laukia kiekvieno, nepriklausomai nuo to, kas taps miesto meru. Visų pirma, suformuoti veikiančią, efektyvią struktūrą - tiek administracinę, tiek politinę. Aš kalbu apie pirmuosius veiksmus.

Pirmas uždavinys, drįsčiau sakyti, yra aiškus administracinės struktūros pertvarkymas, jos įkinkymas "Mėlynajai strategijai" arba "Proveržio strategijai" įgyvendinti, kurioje yra sudėti visi klausimai ir atsakymai.

Šiandien aš matau tam tikras lėtėjimo tendencijas, kalbant apie "Proveržio strategijos" įgyvendinimą, ir manau, kad tai yra pirminis uždavinys. Po to mes jau galime kalbėti apie daug ką, apie viską, ką tik norime, tačiau neturėdami instrumento įgyvendinti savo idėjoms, nelabai ką galėsime kalbėti.

Natūralu, demografinė problema, ko gero, ir yra atsakymas į beveik visus klausimus. Esant aiškiam žmonių skaičiaus didėjimui mieste, tai padėtų spręsti labai daug klausimų. Kalbant apie naujas darbo vietas, tai yra investicijų pritraukimas.

Kokių investicijų? Jokiu būdu ne "juodųjų", ne sunkiųjų, ne taršiųjų investicijų, o tų, kurios duoda aiškią pridėtinę vertę, kurios sietinos su universiteto veikla, su skėtine situacija, kalbant apie kolegijas ir kitą aukštojo mokslo grandį. Tai yra, ko gero, labai susiję tarpusavyje klausimai.

Matyt, nereikia būti orakulu, kad labai aiškiai pasakytum, kad darbo vietų asmeniškai niekas nepritrauks, jeigu nebus sukurta sistema, kuri būtų patraukli investicijoms, žmonėms važiuoti į Klaipėdą.

Šiandien, natūralu, tegu kas nors ir pyksta ar piktinasi, tikrai nepasakyčiau, kad situacija yra dramatiška ar tragiška, juo labiau kad, jeigu kas girdėjote informaciją apie emigracijos vietas ar nedarbo situaciją, atlyginimų situaciją, Klaipėda yra viena iš geriausių Lietuvoje.

Negalima į tai užmerkti akių, tai yra faktas, bet negalima to vertinti ir kaip aukštumos, į kurią užlipus galima ramiai atsigulus ilsėtis ir mėgautis pasiekimais. Ne, tai yra bendras uždavinys, bendras siekis ir tik žvelgiant į tai, kaip į asmeninę mero kaip diplomato, politiko, tuo pat metu - ir miesto šeimininko atsakomybę, buriant, sutelkiant, įkvepiant, įtikinant ir vadovaujant, o ne kaip kažkas, girdėjau, sako, kad eina ne politikuoti, ne į politiką, o administrauti.

Mes renkame ne administracijos direktorių, Klaipėdos miestas rinksis Klaipėdos miesto merą, o politinė dauguma formuos visą kitą vadovybę.

Modestas NUGARAS

Kaip spręstumėte pagrindines Klaipėdos švietimo problemas?

Pirmiausia - į Klaipėdą reikėtų pritraukti ir apgyvendinti aukštos kvalifikacijos švietimo specialistus. Atrodo, kad mes šiuo metu Klaipėdoje turime tų specialistų, bet kai kurių amžius jau yra didžiulis, ir, panašu, nėra kuo jų pakeisti.

Pirmiausia turime motyvuoti jauną mokytoją, pedagogą, įgijusį išsilavinimą, kad jis norėtų dirbti būtent Klaipėdoje. Kadangi esu gyvenęs ne tik Klaipėdos mieste, puikiai žinau ir Kauno, Vilniaus miestų situaciją. Atrodo, kad visi jauni pedagogai tarsi susiburia kituose miestuose. Ką mes darome ne taip?

Mes nesukuriame situacijos jaunam pedagogui įsikurti Klaipėdoje. Turime puikias mokyklas, bet neturime žmogiškųjų resursų, kas galėtų dirbti su naujausiomis technologijomis ir puikiai pateikti visą informaciją mokiniams.

Dabar susiduriame su problema, kad pagyvenusius mokytojus turime išmokyti dirbti su tomis technologijomis. Su jaunais specialistais tokios problemos neturime. Jokie pinigai, jokios naujos mokyklos nepakels švietimo kokybės. Kokybę pakels tik žmogiškasis resursas.

Kazys PAULIKAS

Klaipėdos valdžios ir centrinės valdžios santykis. Kaip suteikti savivaldai daugiau galių?

Asociacija "Mano miestas Klaipėda" dirba jau 9 metus. Į rinkimus atėjome norėdami išsakyti savo nuomonę. Miesto ir valstybės valdžia turi glaudžiai bendradarbiauti. Be abejo, reikia sudaryti grupes, kurios važiuotų į Vilnių ir kalbėtų su valstybe.

Kad ir uosto klausimu turime tarsi du atskirus polius. Uostas vystosi, miestas - mažiau. Turime bendrauti su Vyriausybe. Kadangi Klaipėdos uostas yra šalia gyventojų, turime gauti investicijų ir į uosto infrastruktūrą. Mes pasisakome už labai aktyvų bendravimą su Vilniaus ministerijomis.

Galbūt netgi reikėtų steigti atstovybes, kad kiekvieną dieną miestiečiai gautų reikiamo dėmesio iš valstybės. Vienas miestas nėra pajėgus išspręsti daugelio struktūrinių dalykų. Kad ir tie patys taršos klausimai, mes turime įrengti vis daugiau matavimo stotelių. Šiandien aiškiai matyti, kas vyksta mieste.

Manau, kad turėtų būti labai glaudus bendradarbiavimas. Be abejo, meras turi būti viso regiono lyderis, sutelkdamas žmones, nurodydamas, kokios galėtų būti kryptys, kokios investicijos su valstybės pagalba galėtų būti pritraukiamos į naują verslą.

Benediktas PETRAUSKAS

Kokių permainų reikėtų Savivaldybės administracijoje?

Man jau teko dirbti Savivaldybės pastate. Tada Savivaldybės vykdomoji ir politinė valdžia buvo viename pastate. Šiuo metu vykdomoji valdžia yra Savivaldybės administracija.

Pastebiu, kad rinkimų laikotarpiu mes labai mažai kalbame apie ją. O žmonėms svarbiausia, kaip veikia vykdomoji valdžia. Viską, apie ką mes dabar diskutuojame, padaryti turėtų vykdomoji valdžia.

Mes renkame miesto merą, kuris nėra vykdomoji valdžia. Jam reikėtų viską gerai apgalvoti ir pasirinkti tinkamą administracijos vadovybę, kuri galėtų pateikti tam tikrų pasiūlymų. Jie jokiu būdu negali būti iš pačios administracijos apačios. Reformų jau buvo ne viena, bet jos niekuo ypatingu nesibaigdavo.

Būdavo tik patvirtinamos naujos administracinės valdymo schemos. Miesto meras turėtų priimti ryžtingą sprendimą iš esmės transformuoti vykdomąją valdžią taip, kad ji pasisuktų į visų miestiečių interesus, siekius, problemas.

Tik vykdomosios valdžios deramas darbas gali užtikrinti ir tinkamą mero veiklą. Tai labai aktualus klausimas. Dabar prieš daugelį metų sukurta struktūra konsultuojantis su užsienio specialistais gal ir nebloga.

Tačiau joje yra jau visiems labai gerai žinomas faktas - įvairiuose postuose yra daug asmenų, kurie nebegali ko nors naujo pasiūlyti, tik dirba pagal rutiną. Todėl reikėtų struktūrą patobulinti, surasti jaunų veržlių specialistų ir sutvarkyti vykdomąją valdžią taip, kad ji tenkintų visų miestiečių interesus. Tikrai labai daug kas priklauso nuo vykdomosios valdžios. Jos darbas yra tarsi mero veidrodis.

Nina PUTEIKIENĖ

Apleisti pastatai Klaipėdos mieste. Kaip spręsti šią problemą?

Konkuruojant rinkimuose eurais, kuriais tapetuojami stendai mieste, negalima prisistatyti klaipėdiečiams, taip galima nebent parduoti skalbimo miltelius. Ačiū už suteiktą galimybę.

Apleistas Klaipėdos paveldas, ne tik pastatai, bet ir likusios dirvonuojančios teritorijos, šabakštynų teritorijos vadinamajame auksiniame Dangės upės žiede, kur anksčiau buvo gamyklos, bjauroja miestą, mažina jo patrauklumą. Jos savotiškai stumia iš miesto gyventojus.

Senamiestyje jau tikriausiai 20-30 metų stovi apleistas kino teatras "Baltija". Dėl apleistų pastatų miesto Taryba turėtų imtis griežtesnių sankcijų, kad savininkas būtų priverstas arba parduoti tą pastatą, arba perleisti Savivaldybei už simbolinę sumą, nes jis nevykdo tam tikrų nustatytų reikalavimų.

Tada jau Savivaldybė turėtų spręsti, kam tas pastatas gali būti panaudojamas.

Pačiame miesto centre matau puikią erdvę klaipėdiečiams gyventi. Nustojus veikti gamykloms prie Danės upės atsirado nenaudojamų plotų. Juose yra potencialas. Siūlyčiau miestui nestumti gyventojų į užmiestį, o sudaryti sąlygas mieste Savivaldybei parengiant teritorijų vystymo planus ir specialiuosius planus tam, kad jose būtų statomi gyvenamieji namai.

Norėčiau pabrėžti, kuo turtingas mūsų miestas ir išskirtinis - jis turi marinistinio ir inžinerinio paveldo, kuriuo mes garsėjame Europoje. Pas mus galėtų važiuoti turistai ne tų undinėlių, kurios yra niekas kultūros prasme, žiūrėti, mes galime pristatyti elingą, vienintelį išlikusį Vakarų Europoje tokį inžinerinį paminklą.

Mes galėtume pagaliau sutvarkyti dujų fabriką, kuriame mūsų miesto vaikai galėtų pažinti ne tik humanitarinius dalykus, bet ir susipažinti su inžineriniais dalykais, susijusiais su jūra, uostu.

Mano dukra, kai buvo maža, klausdavo, kodėl tokie gražūs gamybiniai pastatai, pavyzdžiui, skerdykla, dujų fabrikas. Atsakydavau, kad prieš 100 metų žmonės gyveno mieste ne viena diena ir statė pastatus ne vienai dienai. Manau, negalima net savo programos kurti ketveriems metams. Turi būti pasiūlymai, kuriuos galėtų tęsti atėję kiti.

Benas ŠIMKUS

Automobilių stovėjimo vietų trūkumas. Kaip spręsti šią problemą?

Automobilių stovėjimas sudaro Klaipėdoje didelių problemų. Statant miestą nebuvo numatytas toks jų srautas. Tarybiniais metais prie namo stovėdavo 5-6 automobiliai, dabar - 100 ir daugiau.

Bet jos išsprendžiamos.

Reikėtų labiau panaudoti viešąjį transportą. Pirmiausia juo galėtų važiuoti nemokamai senjorai ir mokiniai, vėliau - ir visi miestiečiai. Talino ir kitų miestų pavyzdžiai rodo, kad tai daryti apsimoka. Tada žmonėms mažiau reikėtų savo transporto, nereikėtų tiek daug jo stovėjimo vietų.

Dabar planuojant naujas statybas bandoma spręsti automobilių statymo problemas. Dar yra nemažai šiukšlynų, kuriuos galima išvalyti ir įrengti automobilių stovėjimo aikšteles.

Namų bendruomenės pačios norėtų įsirengti tokias aikšteles, bet susiduria su įvairiais apribojimais. Tą klausimą reikėtų spręsti, nes žmonės net savo lėšomis negali įsirengti prie namų aikštelių.

Šitą dalyką reikėtų supaprastinti ir problemą spręsti panaudojant ir gyventojų lėšas. Dabar rengiami planai, priskiriami žemės sklypai prie namų, būtų galima išplėsti ir aikšteles.

Viačeslavas TITOVAS

Kokiomis priemonėmis Klaipėdoje būtų galima pailginti turistinį sezoną ir padaryti jį aktyvesnį?

Kalbant apie turizmo plėtrą, būtų gerai pastatyti prie pat jūros "akvaparką" su jūros vandeniu. Sezono metu mes visada turime saulės, o kitu laiku turistai galės atvažiuoti į parką, pasinaudoti infrastruktūra ir išvažiuoti iš mūsų miesto su puikia nuotaika.

Reikia prižiūrėti aplinką, pajūrio zoną, prižiūrėti įmones, kurios aplinkui daro išmetimą, turėti savo laboratoriją, stotelę, kad "online" kiekvienas klaipėdietis galėtų žiūrėti, kokia pas mus aplinka. Jeigu dideli išmetimai, reikia bausti tas įmones ar padėti.

Reikia kalbėti, bendrauti, galvoti apie klaipėdiečius, o ne apie tai, kaip uždirbti sau pelną.

Reikia kalbėti apie kitas problemas - darbo vietų kūrimą. Aš manau, kad nereikia laukti kažkokio neaiškaus investuotojo.

Turime pakeisti savo požiūrį į Savivaldybės funkcijas, turime patys būti investuotojai - kurti savo įmones. Su tokia strategija turime eiti į savo ateitį. Klaipėda turi didelį potencialą, turime jūrą, žvejų uostą galime turėti, tik reikia turėti noro dirbti klaipėdiečiams.

Arvydas VAITKUS

Išorinis uostas. Už ar prieš? Argumentuokite.

Penkiolika metų kalbama, būti ar nebūti išoriniam uostui. Visai neseniai lankiausi Gdanske, pasižiūrėjau išorinį uostą pirmą kartą. Lietuva pasidariusi unikalią studiją kartu su japonų ekspertais. Jie pasakė ateitį, kuri de facto ir įsitvirtino po šitiek metų. Kolegos iš Gdansko pasakė:

"Mes matėme jūsų studiją, matėme jos išvadas, mus tai sužavėjo ir mes per trejus metus tą padarėme." Šiandien tas išorinis uostas yra atsipirkęs, ir ne kartą, šiandien uždirba milžiniškas lėšas savo valstybei.

Ką reiškia lėšos valstybei iš uosto, pramonės ar kitų ūkinių subjektų? Visų pirma tai yra galimybė mokėti geras pensijas, palaikyti socialinį sektorių ir nemažai kitų klausimų išspręsti.

Būti ar nebūti Klaipėdos išoriniam uostui, tikrai sprendžia ne, kaip dažnai bando interpretuoti kritikai, ponas Vaitkus ar Uosto direkcija. Tai yra didelė dalis visuomenės, miesto valdžia, centrinės valdžios institucijos.

Šiandien uostas, išeidamas į tiesiąją su uosto bendruoju planu, turi aiškiai nustatęs etapus, ką reikia padaryti ir kokiu laiku. Bus ar nebus išorinis uostas, negaliu atsakyti net ir aš.

Kodėl? Todėl, kad visų pirma uosto infrastruktūra šiandien yra orientuota į tai, kad, augant pasaulinėje rinkoje laivų dydžiams, Klaipėdos uostas praeitais metais įvedė vieną didžiausių pasaulio laivų.

Mes patekome tarp 38 pasaulio uostų, gebančių tokius laivus įvesti. Tas laivas dar sykį labai aiškiai parodė, kad tokių laivų įvedimui reikia visai kitokių molų konstruktyvų. Išorinio uosto pirmasis žingsnelis - molų kontruktyvų suformavimas.

Aš labai džiaugiuosi, kad daugelis klaipėdiečių, kurie lankėsi Uosto direkcijoje, yra pilni idėjų: tai galėtų būti teritorija, kuri būtų orientuota į miestą, į rekreaciją. Šiandien reikėtų plačiai kalbėti, ar Klaipėda yra patrauklus turistams miestas, nes mes matome, kad traukos objektų yra nepakankamai.

Nuspręs Vyriausybė, nuspręs miesto valdžia, nuspręs klaipėdiečiai - būti jam ar nebūti.

Artūras ŽALYS

Kaip miesto gyventojus ir jų bendruomenes įtraukti į visuomenei svarbių sprendimų priėmimą?

Labai paprastas atsakymas. Turi būti paaiškinta, kaip visa šita sistema veikia - apie vykdomąją valdžią ir apie žmones, kurie priima (sprendimus. - VE). Miesto merui, mano supratimu, reikia turėti viziją, kaip turime šitas problemas spręsti.

Miesto meras turi sujungti mus visus. Problema, kurią mes turime mieste, yra savivaldybių įstatymas. Miestas neturi tiek daug valdžios, kiek kartais mes reikalaujame iš mero. Yra labai svarbu pritraukti į šitą veiklą ir bendrauti su Seimo nariais, kurie keltų šitą klausimą, kad miestas turėtų daugiau teisių įgyvendinti žmonių poreikius.

Kaip daugiau bendrauti? Reikia semtis patirties iš Vakarų Europos, kaip ten bendraujama su žmonėmis. Man nepatinka, kad nėra personalinės deputatų atsakomybės prieš žmones.

Yra išrenkamas 31 deputatas ir jie visi atsako už miestą, nėra personalinės atsakomybės, pavyzdžiui, Benediktas Petrauskas būtų atsakingas už senamiestį, kad galėtų ateiti rinkėjai ir paklausti, kodėl yra taip ar taip.

Vaizdo įrašas su kandidatų pasisakymais paskelbtas portale www.ve.lt ir dienraščio "Facebook" paskyroje.

VIENUOLIKĖ. Į "Vakarų ekspreso" redakcijos kvietimą pasikalbėti apie Klaipėdos miesto problemų sprendimo būdus atsiliepė 11 kandidatų iš 12 (nuotraukoje nėra Vytauto Grubliausko).

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.