Kandidatė į merus nepyksta pavadinta mergelka

Nepyksta pavadinta mergelka

Kandidatei į Šilalės rajono merus Vitalijai Jankauskaitei-Milčiuvienei politika nėra naujiena. 2016-aisiais ji kandidatavo į Seimą vienmandatėje Pietų Žemaitijos apygardoje, bet liko trečia. Jau antrus metus vadovauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Šilalės skyriui.

Diplomuota žurnalistė yra dirbusi spaudoje ir televizijoje (daugiausiai – ekonomikos srityje), buvo vieno banko atstovė spaudai, o prieš gerą dešimtmetį ėmėsi verslo. Įkūrusi „Vaizdo komunikacijų centrą“, ji ėmėsi rinkodaros ir komunikacijos projektų, skaitė paskaitas ir vedė mokymus kaip kviestinė lektorė, kūrė dokumentiką įvairia tematika. Per ankstesnius rinkimus ji prisistatė kaip verslo idėjų generatorė ir naujų verslų kūrėja.

Kuo žurnalistę, komunikacijos specialistę, verslininkę ir net studentę (sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojanti 37-erių Vitalija nuo praėjusių metų studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakultete) suviliojo didžioji politika?

„Ko gero, daugelis aktyvių žmonių, gebančių komunikuoti, pagalvoja apie politiką. Ateidavo ir man į galvą tokių minčių“, – atskleidė ji. Seimo ir Vyriausybės koridoriai pašnekovei buvo pažįstami dar nuo žurnalistinio darbo laikų, turėjo nemažai pažįstamų politikų.

2016 metais bičiulis, dabartinis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pakvietė įsilieti į LVŽS gretas, o praėjusį birželį – ir tapti patarėja.

„Esu atkaklus žmogus. Žemaitiškai užsispyrusi. Kas mane pažįsta, žino – jei reikės, sugebėsiu daug kartų pradėti iš naujo, turiu tokį atgimimo geną“, – šypsodamasi sakė Vitalija, prisimindama ankstesnius rinkimus.

Ji įsitikinusi, kad karjerai politikoje pakanka ir 19 metų profesinės patirties, ir dideliems planams įgyvendinti reikalingos energijos.

Vilniuje įsikūrusi nuo studijų metų, politikė mero posto nusprendė siekti savo gimtinėje. Ji tvirtino nuo 2016-ųjų ten būnanti kone kiekvieną savaitgalį, sekanti aktualijas, skaitanti vietos laikraštį ir bendraujanti su žmonėmis.

Gyvenimą Vilniuje pašnekovė įvertino kaip privalumą, nes atsitraukus kai kurie dalykai aiškiau matyti, lengviau gimtąjį rajoną vertinti šalies kontekste. Bet laimėjusi, patikino, kraustytųsi į Šilalę – būtų sunku važiuoti į darbą 250 km:

„Esu davusi pažadą rinkėjams, ir tikrai grįšiu su visa šeima. Būsiu regioninės politikos gyvas pavyzdys, kai įgijęs išsilavinimą ir patirtį sostinėje žmogus grįžta dirbti gimtinės labui.“

Pašnekovės manymu, jaunimas Lietuvoje turi pakankamai galimybių ir paskatų aktyviai dalyvauti politikoje. Jaunimas esą domisi politika. Nemažai jaunų žmonių pasisiūlė būti stebėtojais per rinkimus, domisi, kaip sekasi, padeda parengti reklaminę medžiagą, organizuoti susitikimus.

Užtat įsitikinimas, kad politika – vyrų reikalas, nyksta lėčiau. Kai po Seimo rinkimų Vitalija pateikė skundą dėl galimų pažeidimų, apygardoje laimėjęs „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis buvusią konkurentę nelabai pagarbiai pavadino mergaite. Tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovės žodžiais, moterys Lietuvos politikoje dažnai susiduria su seksistiniu požiūriu:

„Iš moters daugiau tikimasi ir reikalaujama: ji turi būti ne tik protinga, bet ir gražiai atrodyti, stilingai rengtis, elegantiškai elgtis ir pan. Moteris politikė viešai matoma, pastebima, ji neturi teisės kokią dieną pamiršti pasidažyti :).“

Bet kartu Vitalija pridūrė, jog vyrams ir ne iš blogos valios išsprūsta tas žodis. „Esu linkusi viską išsiaiškinti teigiamu būdu. Jei žemaičiai apie mane sako „Kan ta mergelka padarys?“, aš tai priimu kaip komplimentą.

„Mergelka“ reiškia jauna moteris, o jei klausia, ką padarys, tai, matyt, slapčia viliasi, jog vis dėlto gali kažką padaryti :)“, – optimistiškai apibendrino pašnekovė.