Baimės ir žioplos klaidos stebino rinkėjus

O štai Drevernoje, kultūros namuose įsikūrusioje rinkimų apylinkėje, komisijai užkliuvo Užgavėnių kaukės, kurios, baiminantis kažkokių asociacijų, buvo nukabintos, o paskui perkabintos kitoje vietoje.

Užkliuvo Užgavėnių kaukės

26-osios rinkimų apylinkės rinkėjai, balsavę Drevernos kultūros namuose, tradicinių Užgavėnių kaukių galėjo ir nebeišvysti. Mat jų išsigando čia rinkimus organizavusi rinkimų komisijos komanda.

Kaip pasakojo Drevernos kultūros namų direktorė Virginija Asnauskienė, jau nuo vasario 20 d. veikusi autentiška tautodailininkų Kristinos ir Povilo Šorių Užgavėnių kaukių paroda rinkimų komisijai asocijavosi ne su etnokultūros puoselėjimu, o kėlė dviprasmybę, esą galinčią daryti poveikį rinkėjams.

Tad rinkimų komisijos nariai ėmė ir savavališkai šeštadienį kaukes nukabino. „Rinkimus suvokiame kaip šventę, tad norėjosi pasipuošti patalpas ir suteikti rinkėjams galimybę pasidžiaugti išskirtinėmis, etnokultūrą atspindinčiomis gabių menininkų sukurtomis kaukėmis.

Tačiau rinkimų komisijos nariai neatsiklausę ėmė ir šiuos kūrinius nukabino. Esą tai gali kelti dviprasmybes.

Ir anksčiau per rinkimus esame turėję įvairias parodas, bet iki šiol jos niekam neužkliūdavo. Tai gal visas dekoracijas tuomet vertėjo nukabinti? Mes, kultūros darbuotojai, tikrai nesam kenkėjai.

Gauname medalius už etnokultūros puoselėjimą, tačiau šeštadienį, rinkimų išvakarėse, patyrėme šaltą dušą“, – pasakojo V. Asnauskienė ir pabrėžė, kad tokie veiksmai atskleidžia kai kurių rinkimų komisijos narių ribotą mąstymą.

Drevernos kultūros namų direktorei pritarė ir etnokultūros puoselėtoja doc. dr. Rūta Vildžiūnienė. Ji Užgavėnių kaukių nukabinimą įvardijo kaip nepagarbos etnokultūrai ženklą.

„Toks veiksmas parodė žmonių išprusimo lygį. Tiems, kurie žino tradicijas, suvokia kaukių prasmę, net negalėjo kilti minčių apie jokias dviprasmybes. Juk čia – etnokultūra“, – stebėjosi specialistė.

Parodą prilygino renginiui

Apie nukabintas Užgavėnių kaukes paskelbus Drevernos kultūros namų feisbuke, internautai reiškė pasipiktinimą ir svarstė, nuo kada kaukės trukdo rinkimams? „Bijo į save panašių pamatyti?

Juk žmonės, kurie ruošė parodą, labai stengėsi“, – nuomonę reiškė internautai. Tiesa, sambrūzdis socialiniame tinkle galimai pakeitė ir rinkimų komisijos nuomonę. Tą pačią dieną kaukės vėl papuošė kultūros namų sienas, tik šiek tiek kitoje vietoje.

Klaipėdos rajono apygardos rinkimų komisija feisbuke diskutuojantiems internautams paaiškino, kad LR savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 60 straipsnyje skelbiama, kad balsavimo patalpoje, taip pat perėjimo patalpose (koridoriuose) ir prie įėjimo į balsavimo patalpos pastatą draudžiama rengti bet kokius kitus renginius, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą.

Tačiau „Bangos“ paklaustas, ar senokai Drevernoje atidarytą parodą galima laikyti renginiu, į šį žurnalistės klausimą apygardos rinkimų komisijos pirmininkas Zigmas Bitinas konkrečiai atsakyti negalėjo. Juk, pavyzdžiui, Gargždų kultūros namuose, kur veikė 4-oji rinkimų apylinkė, rinkimų dieną akį traukė puiki fotografijų paroda apie Amerikos indėnus. Tai pagal minėtąjį 60-ąjį straipsnį ir ši paroda yra negalimas renginys rinkimų dieną?

„Gargžduose paveikslai kabojo ne virš rinkimų komisijos narių galvų, ne taip, kaip Užgavėnių kaukės Drevernoje.

Be to, jei fotoparoda ir būtų kabėjusi už komisijos narių nugarų, nuotraukos nebūtų taip trikdžiusios rinkėjų ir gadinusios vaizdo kaip išsišiepusios kaukės. Labiau šioje situacijoje įžvelgiu ne problemą, o principus“, – nuomonę reiškė apygardos rinkimų komisijos pirmininkas Z. Bitinas.

Visgi jis pripažino, kad Drevernoje komisijai vertėjo lanksčiau pažvelgti į lietuvių liaudies tradicijas ir vietoje kaukių nukabinimo paieškoti kitų sprendimo būdų.

„Šiuo atveju rinkimų komisija, nukabinusi Užgavėnių kaukes, buvo neteisi. Etnokultūros kaukės jokių rinkimų įstatymų nepažeidžia, todėl jos neturėjo būti nukabintos taip, kaip ir fotoparoda apie indėnus“, – situaciją „Bangai“ komentavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė Karolina Vareikytė.

Neantspauduotas biuletenis sukėlė įtarimą

Žinia, kad balsavimo biuleteniai privalo būti antspauduoti rinkimų apylinkės antspaudu. Tačiau studentas, asociacijos „Garažo raktai“ prezidentas L. Petrauskas, rinkimų dieną atėjęs balsuoti į 2-ąją rinkimų apylinkę, įsikūrusią Gargždų „Kranto“ pagrindinėje mokykloje, pastebėjo, kad vienas iš dviejų jo gautų biuletenių – be antspaudo.

„Kad atlikčiau pilietinę pareigą, iš Vilniaus sukoriau 300 km. Esu Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistrantas, po studijų planuoju grįžti į gimtuosius Gargždus ir čia pritaikyti įgytas žinias bei sukauptą darbo patirtį.

Tad man rūpi rajono ateitis. Tylėti, pamatęs, kad tai galimas komisijos darbo pažeidimas, neketinau ir iškart informavau minėtos rinkimų apylinkės komisijos pirmininkę“, – pasakojo aktyvus gargždiškis.

Anot jo, rinkimų apylinkėje tuomet kilo šurmulys ir ant biuletenio tuoj pat buvo uždėtas antspaudas. L. Petrauskas, baimindamasis, kad galimai ne jam vienam buvo duotas biuletenis be antspaudo ir tai gali daryti įtaką rinkimų skaidrumui, susisiekė su apygardos rinkimų komisijos pirmininku Z. Bitinu.

„Nuliūdino pirmininko abejinga reakcija: situaciją įvertinęs menkniekiu pretenzijas pasiūlė išdėstyti raštiškai skunde. Jis užtikrino, kad įvyko žmogiška klaida, o esą atidarius balsadėžes ir radus biuletenį be antspaudo, pastarasis būtų antspauduotas atgaline tvarka.

Bet ar toks biuletenis būtų laikomas galiojančiu? Ar mano balsas nebūtų nuėjęs šuniui ant uodegos?“ – abejojo gargždiškis.

Komisija neapsižiūrėjo

Pasak Z. Bitino, biuletenis be antspaudo – įsivėlusi žiopla komisijos narių klaida. „Iš karto sulaukęs Lino skambučio susisiekiau su 2-osios rinkimų apylinkės komisija ir liepiau pertikrinti, ar visi turimi biuleteniai antspauduoti.

Komisija klaidą, kad vienas biuletenis, kuris pakliuvo pilietiškam vaikinui, buvo neantspauduotas, pripažino.

Žinoma, tokių atvejų neturėtų būti. Įsivėlė žmogiška klaida. Komisija, atsidariusi balsadėžes, būtų pastebėjusi biuletenį be antspaudo. Kadangi tai pačių komisijos narių neapsižiūrėjimas ir žioplumas, o ant biuletenio – jų rinkimų apylinkės šaknelės numeriai, būčiau pataręs balsą įskaityti“, – „Bangai“ komentavo rajono rinkimų komisijos pirmininkas. Tačiau su jo nuomone VRK atstovai nesutiko.

„Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 75 str. 2 d. nustato, kad neantspauduotas rinkimų komisijos antspaudu biuletenis yra laikomas negaliojančiu. Jei iš tiesų tokia situacija buvo, toks komisijos pirmininko elgesys nebuvo deramas“, – „Bangai“ komentavo VRK atstovė K. Vareikytė.

Aptikta įvairių pažeidimų

Lietuvoje vienintelės nepolitinės rinkimų stebėjimo organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovė Marija Šaraitė informavo, kad Klaipėdos rajone rinkimų dieną užfiksuoti 4, nuo lapkričio iki rinkimų dienos – 28 galimi pažeidimai. „Daugiausia pranešta apie neantspauduotas balsadėžes, bendros tvarkos nesilaikymą. Pranešimų apie grubius galimus pažeidimus negavome“, – aiškino M. Šaraitė.

Savivaldybių tarybų rinkimų kampanijos bei rinkimų metu visuomeninė organizacija „Baltosios pirštinės“ iš viso sulaukė beveik 600 pranešimų apie galimus pažeidimus iš stebėtojų ir aktyvių piliečių.

Per 300 pranešimų fiksuota rinkimų dieną, iš kurių dažniausi – dėl galimų politinės reklamos ir agitacijos pažeidimų.

Kovo 3-iąją, rinkimų dieną, beveik 400 „Baltųjų pirštinių“ stebėtojų lankė rinkimų apylinkes visoje Lietuvoje ir užfiksavo įvairių pažeidimų 320 apylinkių.