„Vakarų ekspresas“ prieš 25-erius metus

Šiandien apžvelgsime 1992 11.17, 11.18, 11.19, 11.20, 11.21 d.d. numerius. Nr. 327, 328, 329, 330, 331.

Privatizuoti ar išplėšti?

1992-ųjų lapkričio viduryje po Vakarų Lietuvą keliavo Lietuvos Respublikos premjeras Aleksandras Abišala. Jis teikėsi atvykti ir į Jurbarko rajoną. "Vakarų ekspresas" sužinojo, kad šis vizitas rajono savivaldybei kainavo 16 000 talonų. Bet jau tada mes svetimų pinigų neskaičiuodavome, todėl kalbėjome visai apie kitus reikalus. Vieno susitikimo metu Žemės ūkio skyriaus vedėjas J. Gudonis ministrą pirmininką informavo: "Privatizuoti 27 kolūkiai." Balsas iš salės patikslino: "Sakyk tiesiai - sugriauti ir išplėšti." Ei, žmonės, kas sakė, kad tai Landsbergis sugriovė kolūkius? Profesorius tuo metu kažkur Vilniuje, ko gero, grojo fortepijonu ir nieko negriovė. Priešingai, gal net kūrė. Naują muziką. Naują gyvenimą. Naują Lietuvą.

Atsargiai - žmogus!

1992-ųjų lapkričio 17 dienos numeryje aprašoma istorija, kaip buvo nužudyta niekuo nenusikaltusi gulbė. Mūsų reporteriai Inga Venckutė ir Šarūnas Pučinskas tyrinėjo, kodėl tokie žiaurūs esame. Kodėl tokie abejingi pareigūnai? Kodėl mes nepastebime šimtų bekojų balandžių ir beakių katinų? 1992-ųjų lapkričio 11-ąją į redakciją užėjo klaipėdietė Irena Gaisrienė. Ji prie Šilutės plento 64-ojo namo šiukšlių konteineryje rado polietileninį maišelį, kuriame buvo išdarinėta, tiksliau, išdarkyta gulbė be galvos. Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos regiono agentūros vyresnysis inspektorius Laimutis Skridaila apgailestavo, kad gulbės niekam nepriklauso. Jos - visos liaudies turtas. Jos neregistruojamos ir nėra jokios apskaitos. Prie kiekvienos gulbės inspektoriaus nepastatysi, dūsavo inspektorius. "Gulbės nemoka kalbėti, - rašo autoriai. - Nepasiskųs. Gali vos ne miesto viduryje driokstelti į grakštų paukštį, stverti jį už kaklo ir vilkti namo. Ir viskas? Ne." Lapkričio 13-ąją paskambino 3-ojo policijos komisariato komisaras ir pranešė, kad su įkalčiais sulaikytas gulbių medžiotojas. Dvidešimtmetis Rimantas Mockus prisipažino, kad gėrė tris paras. Bet į klausimą, kodėl nužudė gulbes, taip ir nerado atsakymo.

Švedui lūžo koja

"Klaipėda turbūt nelaimingas uostas užsienio karo laivų jūrininkams. Nukentėjo amerikiečiai, prancūzai, anglai, o sekmadienį nelaimė nutiko švedui, - 1992-ųjų lapkričio 18 d. "Vakarų ekspreso" numeryje rašė Šarūnas Pučinskas. - Apie 23 valandą prie "Klaipėdos" viešbučio švedas paslydo ir... liko gulėti su atviru kojos lūžiu. Klaipėdos miesto ligoninė švedo negalėjo priimti. Buvo atsakyta, kad galimybė operuoti atsiras tik po dviejų parų. Laivo vadai norėjo kviesti malūnsparnį iš Švedijos, tačiau šio sumanymo teko atsisakyti, nes čia nėra aviacinio kuro grįžimui. Švedai buvo pasiruošę atsiųsti lėktuvą, bet Palangos aerouoste po 23 valandos... nedirbo nė viena tarnyba! Liko tik vienas kelias, kuriuo ir pasinaudojo švedų jūrininkai: susižeidusį draugą raketiniu kateriu išplukdė į jūrą, kur pusiaukelėje vaikiną paėmė švedų karo malūnsparnis ir pristatė į ligoninę".

"Varinės" vagystės

"Katei juokas, o pelei ašaros... Taip galima apibūdinti nūnai deficitinių vario gaminių vagysčių epidemiją, - 1992-ųjų lapkričio 20 d. "Vakarų ekspreso" numeryje rašė Birutė Kojelienė. - Jos nepatirtume, jei ilgapirščiai nesigvieštų svetimo gero ir nebūtų viliojami valiuta. Reorganizuotoje Elektros montavimo įmonėje ilgapirščiai nuo kabineto durų nulupinėjo vario užrašus... Pavogti vario kabeliai iš 3-ojo gyvenamojo namo Liepojos gatvėje statybos. Dėl to užtruko mūro darbai. Net trissyk buvo nukirsti kabeliai bokštiniams kranams pajungti."

Kokia visuomenė - tokie ir savanoriai

1992-ųjų lapkričio 21 dienos "Vakarų ekspreso" numerio 1 puslapyje artėjančios Kariuomenės dienos proga kalbinome Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos Klaipėdos rinktinės vadą Leoną Stonkų ir 303 kuopos vadą Arūną Šliogerį: "Kai reikėjo mūsų pagalbos Lietuvai - sausio 13-ąją, pučo metu - mes ėjome padėti nieko negalvodami, - pasakojo karininkai. - O dabar, kai niekas nebešaudo, niekas nebegrasina, mus tarytum pamiršo."

Galvosūkis

Gargždų pasų skyriuje ant 220-ojo kabineto durų kabo lentelė su užrašu "Dokumentai Lietuvos piliečio pasui gauti priimami 219 kabinete". Pilietis nueina prie 219-ojo, Pasų skyriaus viršininkės kabineto, o ten jį pasitinka užrašas "Pasų klausimais kreiptis į 220 kabinetą"..

Tęsinys - kitą antradienį