"Vakarų ekspresas". 1992 12 08, 09, 10, 11 ir 12

Dizenterija

1992-ųjų gruodžio 8 dienos "Vakarų ekspreso" žinutėje "Dizenterija" apnuoginta skaudi to laikmečio tikrovė. Gali būti, kad mūsų dienraščio žurnalistai dėl neišmanymo išdavė valstybinę paslaptį... "Kaip praneša Klaipėdos higienos centras, - skelbia žinutė "Spektro" skyrelyje, - dizenterija jau serga apie 60 karo flotilės jūreivių (iš viso rudenį buvo pašaukti 100). Susirgimo priežastis - bloga sanitarinė būklė Lietuvos karo laivuose."

Taigi, įsivaizduokite, kas būtų nutikę, jeigu mus tada priešas būtų užpuolęs. Iš jūros pusės. Priešo beveik nebūtų buvę kam pasitikti. Koks ten mūšis, kai beveik visi kariai neišlenda iš išviečių. Nebent kulkosvaidžius būtume pastatę tiesiog tualetuose. Ir pavadinę - dzotais. Kas žino, gal ir būtume išgąsdinę priešą. Gerai, kad niekas nepuolė: ir mūsiškiai spėjo išsigydyti, ir nedraugai liko švarūs...

Kreivų veidrodžių karalystėje

"Kapitalizmo šmėkla klaidžioja po Lietuvą, gąsdindama nedarbu ir skurdu, - prieš 25 metus apie privatizavimo grimasas rašė mūsų reporterė Vida Bortelienė. - Valdžios gudragalviai, siekę parodyti esantys ne iš kelmo spirti, pabandė greitomis sukurptais nuosavybės įstatymais įžengti į Europą. Bet nepaskaičiavo. Taip ir likome išsižergę, ištiesę į Vakarus rankas išmaldai. Milijonierių prisiveisė. Bėda ta, kad ir skurdžių pasipylė kaip iš gausybės rago. Matyt, buvo tikėtasi, kad visi pulsime kurti po mažą versliuką, būsime ponais savame kieme. Deja, pasisekė ne visiems. Iš kitos pusės - juk turi mus kas nors apskalbti, apauti, apsiūti, apmegzti, maitinti, aptarnauti - dirbti juodą darbą. Nesvarbu - privačioje firmoje ar valstybinėje įmonėje...

Pyko, barėsi ir verkė 22-osios kirpyklos moterys, gavusios atleidimo iš darbo lapelius. VSPĮ "Gražina". Pranešame Jūsų žiniai, kad nuo 1993 03 30 Jūs būsite atleista iš darbo dėl įmonės reorganizavimo. Reorganizavimu tarsi figos lapeliu pridengiamas "Gražinos" bankrotas. Šių metų pradžioje įmonė iš tikrųjų reorganizavosi. Bet pasirodė, kad pelną galima išspausti tik iš žmogaus mirties (ritualinių paslaugų). O kirpyklos pelno neduoda. Kur jau ten žmogus dažnai skusis ar kirpsis, jeigu pilve vargonai groja!

Valdžia yra valdžia

"Miesto valdžia palangiškius jau buvo pripratinusi prie minties, jog teks šalti, - 1992-ųjų gruodžio 9-osios "Vakarų ekspreso" numeryje rašė Jurgita Liachovičiūtė. - Kas susirado šiltesnį rūbą, kas elektros plytelę, o kas ir dujomis nuodytis pradėjo. Ir staiga vieną šaltą ir šlapią dieną miesto valdžia nudžiugino visus Palangos miesto gyventojus. Kurorte atsirado vieta, kur nemokamai gali sušilti, o kartu ir daugybę klausimų išspręsti. Taigi, nors oficialiai buvo pareikšta, jog radiatorių temperatūra neviršys 13 laipsnių Celsijaus, savivaldybėje jie įkaito taip, kad vos galėjai ranka paliesti. Bet kuris palangiškis, nuo 9 iki 18 val. turėjo teisę pasišildyti ir pastovėti eilėje prie miesto valdžios vyrų kabinetų durų. Vienu šūviu - du zuikiai: žmonės sušilo ir sulaukė audiencijos pas kurį nors valdininką, kuriam galėjo pasiskųsti, kaip namuose šalta..."

Šią "šiltą" žinutę autorė pavadino kandžiai: "Savivaldybėje karšta!"

Ir be elektros!

"Gyvename be karšto vandens. Tiek to. Kai kas be dujų. Ištvers. O kur dėsis. O jei be elektros! Eikit sau, to jau per daug, - 1992-ųjų gruodžio 10-osios "Vakarų ekspreso" numeryje nerimavo landusis reporteris Gintaras Vaičekauskas. - Viskas labai paprasta. Vagia dabar viską, kas tik metalo kvapą turi. Prisikaso ir prie elektros pastočių. Mat jose yra varinių detalių. Valstybinės elektros tinklų įmonės techninės tarnybos inžinierius Vytautas Urniežius tvirtina, kad pastotę Smiltynėje (nuostolis valstybei 500 000 talonų) bandė "išrengti" specialistai. Nes, kas daugiau, jei ne jie, gali žinoti, kad elektros pastotė Smiltynės miške žiemą nieko neaptarnauja...

Nuostoliai siaubingi. Vakarais dažnai randamos išplėštos pastočių durys, elektros skydinių dangčiai. Paauglių darbas? O ar jie turi supratimo apie elektros energiją? Turbūt žinojimas ir supratimas ateis gerai krestelėjus!"

Bėgliai

"Policininkai juos pastebėjo netoli Endriejavo. Murzini, išalkę, sušalę, jie ėjo jau trečią parą, patys nežinodami kur. Norėjo grįžti namo - į Krasnodaro kraštą. Orientavosi pagal seną Lietuvos TSR žemėlapį, kurį gavo Gargžduose (iš žmogaus), - apie iš dalinio pabėgusių kareivių vargus rašė mūsų reporteris Vidmantas Matutis. - Vengdami žmonių (girdėjo, kad Lietuvoje į kareivius blogai žiūrima) ėjo laukais ir miškais. Atokesnėse sodybose ar kaimuose prašė valgyti ir drabužių"...

Kai kareivius iš Rusijos atvežė į Klaipėdoje esantį tankų pulką, jie tarnybos sunkumus iškentė tik penkias dienas. Azerbaidžaniečiai ir dagestaniečiai, kurių čia buvo dauguma, vertė juos užsiiminėti homoseksualizmu. Nutarė bėgti. Klaipėdos rajono komendantas Zenonas Bartusevičius rodė jiems albumą apie 1991 metų sausio 13-osios įvykius Lietuvoje.

Klaipėdos apskrities komendantūroje buvo nuspręsta vaikinus perrengti , įsodinti į traukinį ir grąžinti namo, išdavus pažymėjimą, jog jie atsisako tarnauti Lietuvoje. Tokie atvejai, kaip kalbėjo apskrities komendantas Cirilis Norkus, gan dažni. Jau ne vieną Rusijos armijos kareivėlį, palikusį dalinį, teko išsiųsti į Tėvynę.

Tęsinys - kitą antradienį