"Vakarų ekspresas". 1992 08 06

Pradžia buvo optimistinė.

"Pašventintas "Lietuvos jūrų laivininkystės" laivas "Mindaugas". Įvykis neeilinis. Netgi LJL prezidentas Antanas Anilionis nutraukė savo atostogas ir sutiko "naujagimį", - 1992-ųjų rugpjūčio pradžioje paskelbė VE.

Turkijoje laivas buvo pradėtas statyti 1990-aisiais pagal pirminį Sovietų Sąjungos Pietų Sachalino laivininkystės užsakymą. Per tą laiką neliko visos SSSR, ir sachaliniečiai, greičiausiai nebeturėdami pinigų, laivo atsisakė. Po to "Mindaugas" turėjo plaukioti su Kipro vėliava, bet bendra Kipro ir Rusijos firma "Junikom" laivo taip pat nebenorėjo. Štai tada "Mindaugą" už maždaug 13 milijonų Vokietijos markių ir nupirko Lietuva.

Tai buvo ne vienintelis toks mūsų šalies pirkinys. Tuo metu tikėta, kad "Lietuvos jūrų laivininkystė" gyvuos ilgai ir nenuobodžiai, todėl nupirktas ir "Algirdas". Tiesa, šis į Klaipėdą dar neatplaukė, o štai generaliniams kroviniams gabenti skirtą "Mindaugą" gyrė visi, ypač jo kapitonas Saulius Mačiukas.

"Laivas nuostabus. Negaliu lyginti su keltais, tačiau iš visų LJL laivų "Mindaugas" tikrai moderniausias. Su tokiu laivu konkurencijos galima nesibijoti", - pietų kajutkompanijoje metu sakė kapitonas.

Atsisveikindami žurnalistai S. Mačiukui palinkėjo 7 pėdų po kiliu.

"Tai gana daug - virš poros metrų. Tačiau rimtam laivui reikalingas ir rimtas gylis. Ir rimti kontraktai - tik tada atsipirks 13 milijonų markių, sumokėtų už "Mindaugą", - parašė VE.

Kažin ar tam užteko 15 metų? Ar "Mindaugas" jau buvo atsipirkęs, kai 2007-aisiais LJL jį pardavė? Kartu su kitais laivais - motorlaiviais "Kapitonas Šimkus", "Kapitonas A. Lučka", "Kapitonas Kaminskas", "Kapitonas Domeika".

O štai dar po kelerių metų S. Mačiukas užlipo ant to paties grėblio. Būtent jis vadovavo kitam LJL laivui "Voruta", kai "Laivininkystė" ėmė skęsti bankroto jūroje. 2015-ųjų liepą "Voruta", plukdžiusi cemento krovinį į Pusiaujo Gvinėją, sugedus varikliui buvo priversta sustoti Portugalijoje.

Įgulai ėmė trūkti maisto, vandens atsargų, kuro, ir pagaliau jos nariai pareiškė neplauksiantys niekur tol, kol nesulauks atlyginimų. "Įgula nežada niekur pajudėti, kreipėsi į tarptautines organizacijas, kad nėra mokamos algos. Pirma reikia atsiskaityti", - tada pranešė S. Mačiukas.

Lietuvos "Voruta" taip ir nebepasiekė. Negrįžtamai dugnan grimzdanti LJL, tiksliau, jos bankroto administratorius, Portugalijoje likusį laivą aukcione pardavė už 2,25 mln. eurų. Toks pat likimas ištiko "Deltuvą", "Romuvą", savo eilės laukė "Raguva" ir "Venta". Laivai, išlikę tik laikraščių puslapiuose...

Tomis 1992-ųjų dienomis, žinia, Rusija jau buvo pradėjusi išvedinėti savo kariuomenę. Todėl buvo labai keista išgirsti, kad į kai kuriuos dalinius mūsų šalyje rusai ir toliau siunčia savo karius. Tai paaiškėjo krašto apsaugos pareigūnams sulaikius tris Rusijos armijos eilinius, pasak VE, bandžiusius neteisėtai patekti į tarnybos vietą Lietuvoje.

"Eiliniai Boldyrevas (g. 1972 m.), Rusakovas (g. 1974 m.) ir Klimovas iš karinio dalinio Nr. 06017, dislokuoto Baltijske, Kaliningrado srityje, sulaikyti Rimkų geležinkelio stotyje. Jų čia laukė Rusijos armijos "Uralas".

KAM'o patruliams sulaikytieji nesipriešino. Pasiaiškinime KAM Klaipėdos apskrities komendantui karinio dalinio Nr. 41610 (į jį turėjo patekti naujokai) papulkininkis Michalkevič pažadėjo tris kareivius išsiųsti į Baltijską rugpjūčio 6-ąją, traukiniu Maskva-Kaliningradas", - informavo laikraštis.

O traukiantis rusams vis labiau domėtis Lietuva, tiksliau, Klaipėda ir Klaipėdos kraštu, ėmė vokiečiai. Su, švelniai pasakius, gana keistais pasiūlymais. Štai vieną dieną Aukščiausiosios Tarybos (AT) Užsienio reikalų komisija priėmė gausią delegaciją iš Vokietijos, lydimą vieno Europos Parlamento nario.

"Delegacijos vadovas savo kolegas pristatė kaip dešiniųjų politinių įsitikinimų žmones, daugiausiai kilusius iš buvusių Rytprūsių (dabartinės Šiaurės Lenkijos žemių, Kaliningrado srities) bei Klaipėdos krašto. Svečiai neslėpė, jog jiems nepatinka Vokietijos vyriausybės vykdoma pokarinių sienų neliečiamumo politika, kritikavo ir Helmutą Kolį, ir Hansą Dytrichą Genčerį. Vienas profesorius paklausė mūsų komisijos narių: "Kaip jūs žiūrėtumėte į tai, kad būtų įkurta Prūsijos valstybė prie Baltijos jūros, o į šią valstybę įeitų ir buvęs Klaipėdos kraštas su Klaipėda", - tokiu pasiūlymu negalėjo patikėti klaipėdietis AT deputatas Vytautas Plečkaitis.

Jis perspėjo, jog Lietuva neturėtų virsti pereinamuoju kiemu, o šalies gyventojai - "antrarūšiais piliečiais, pataikaujančiais svetimšaliams ir tuo užsidirbantys pragyvenimui": "Žmonės, atvykę iš svetur, turintys "tikrų" pinigų, nesunkiai gali viską nupirkti, net ir mūsų merginas, kurios, beje, žymiai gražesnės už vokietes."

Štai taip.