"Vakarų ekspresas". 1992 05 14

"UAB "Saron" prezidentas Kęstutis Miniotas nutarė pasigalynėti su oficialiu monopolistu - "Lietuvos jūrų laivininkyste". Gal tai truputį primena pelės ir dramblio dvikovą, tačiau gali būti, kad ir drambliai bijo pelių.

K. Miniotas po ilgų laivo rekonstrukcijos ir registracijos vargų gražų antradienio vakarą išplaukė į Švediją. Krovinys - konteineriai daržovėms. "Saron" laivas "Kaukas", perdirbtas iš vidutinio žvejybos tralerio, gali pervežti 25 tonas krovinio ir šešis keleivius. Tai nėra labai daug, bet "Kaukui" krovinių turėtų užtekti. Nėra stambių krovinių, kuriuos galėtume gabenti į Vakarus", - pranešė dienraštis.

Taigi, tokia buvo privataus krovinių gabenimo laivais verslo pradžia Lietuvoje. Praeis dar keleri metai, ir į šį vandenį puls kiti. Atsiras stambių ir labai stambių krovinių. Atsiras birių krovinių, skystų ir dar bet kokių. Neretai nelegalių. Kai kam tai atneš milijonus, kai kam - minusą.

Kai kurios kompanijos tuo sėkmingai verčiasi iki šiol. O štai pioneriui, jūrose pramynusiam pirmąjį takelį, verslas baigėsi ne taip įkvepiančiai. Štai ką VE rašė 2003-iaisiais:

"Lietuvos saugios laivybos administracijos Valstybės vėliavos ir uosto kontrolės tarnybos vedėjas Povilas Juozapavičius pranešė, jog kompanijos "Saron" laivai "Salantai", "Sasnava" ir "Šiluva" yra išregistruoti iš Lietuvos Respublikos jūrų laivų registro, o artimiausiu metu bus išregistruotas ir laivas "Kaukas".

Vedėjo teigimu, dėl su Lietuvos vėliava plaukiojančių laivų sulaikymo užsienyje pernai daugiausia problemų turėta su kompanijos "Saron" laivais "Salantai", "Kaukas", "Sasnava". Kompanija valdė buvusio "Litimpex" banko laivus. "Salantai" pernai net 4 kartus, o "Kaukas" 2 kartus buvo sulaikyti užsienio uostuose. Pasak P. Juozapavičiaus, "Saron" sugadino visus Lietuvos rodiklius šioje srityje. Buvo sustabdytas "Saron" kompanijos laivų dokumentų galiojimas."

Štai taip. Nors viskas prasidėjo labai optimistiškai...

Beje, buvo ir kitokio verslo pradžia - metalo laužo. Juo užsiėmė tie, kurie užuodė pelno gyslą. O tai, pripažinkime, duota ne visiems.

"Tiesa, ir Skuodas veržiasi prie jūros. UAB "Air" nusipirko net du pakrančių apsaugos laivus. Tiesa, sovietų pasieniečiai, prieš perduodami lietuvių nacionalistams karo laivus, išplėšė viską, ką galima išplėšti. Vis tiek karo laivai prie Kuršių nerijos aštuntajame kilometre įsikūrusios povandeninių laivų prieplaukos atrodo grėsmingai. Laivų atstatyti nepavyks, tačiau metalas Lietuvai reikalingas. Tik labai norisi suabejoti, ar šių laivų metalas lydysis lietuviškose lydymo krosnyse. Labiau tikėtina, kad vokiškose", - prieš 25 metus rašė VE.

O štai viešbučių verslas nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje nebuvo naujas - jis egzistavo ir Sovietų Sąjungos laikais. Egzistavo ir... tebeegzistavo 1992-aisiais. Tuo įsitikino į Kretingą atvykusių ir viešbutį "Mėguva" apžiūrėjusių - su viltimi pirkti - užsieniečių grupelė.

"Jiems noras praėjo apžiūrėjus viešbučio tualetus, vonias, pašokinėjus ant grindų. Suprato, kad žadėto pelno greitai nesulauks. Gerai, jei dar sugrįžtų įdėtos lėšos į viešbučio remontą, interjero pakeitimą. Išėjo taip, jog užsienio piliečiai viešbutį paliko pakraupę, nesupratę, kaip jame gali gyventi miesto svečiai", - istoriją dėstė dienraštis.

Iš tiesų, kaip galima gyventi viešbutyje, kurio liukso klasės numeryje nėra kilimo, vietoje plačios dvigulės lovos - dvi siaurutės, iš indų - tik peleninė ir dvi stiklinės, o elektra visame viešbutyje atjungiama ryte ir įjungiama tik 17 valandą?

Tad taip ir stovi "Mėguva" kai kuriais užkaltais, o kai kuriais ne visai langais bei užrašu "Parduodama". Kaip paminklas sovietinei verslo ir paslaugų sampratai.