"Vakarų ekspresas". 1991 11 07 ir 09

1991-ųjų lapkritį ji nusišypsojo "Vakarų ekspreso" žurnalistei, bibliotekos Meno skaitykloje visiškai atsitiktinai užkalbinusiai klaipėdietę Mariną Kulčinskają.

Kultūros mecenatė

Paaiškėjo, jog jauna moteris turi sukaupusi 1 000 knygų, siejamų jūros tematikos, bibliotekėlę. Ir ne tik. Kolekcijoje buvo pašto ženklai, atvirlaiškiai, kalendoriai - viskas taip pat apie jūrą. M. Kulčinskaja norėjo įrengti specializuotą skaityklą, bet...

"Tai lobis, o jo niekam nereikia", - pasiguodė Marina, prieš tai savo idėją išdėsčiusi ir miesto bibliotekos vadovams, ir net klaipėdiečiui Alfonsui Žaliui, Aukščiausiosios Tarybos deputatui.

"Jis lyg ir norėtų padėti, bet siūlo palaukti geresnių laikų. Ir taip visi: laukite..." - nusivylimo neslėpė moteris.

Galų gale M. Kulčinskaja išvažiavo gyventi į Švediją. Tačiau nepamiršo nei jūrinės kolekcijos, nei Lietuvos. 1994 m. savąjį lobį ji padovanojo Lietuvos jūrų muziejui.

"Kiekvienas daiktas antspauduotas Liudviko Stulpino marinistinės bibliotekos spaudu, nes M. Kulčinskaja svajojo, kad kapitono vardu pavadinta biblioteka įsikurs Klaipėdoje ir joje bus visi leidiniai, susiję su jūra", - rašoma muziejaus tinklalapyje.

Beje, pažinties su VE metu M. Kulčinskaja atskleidė dar vieną siekį - išleisti jūrinį etimologinį aiškinamąjį anglų-lietuvių kalbų žodyną. Svajonė įgyvendinta iš dalies - 1993 m. Vilniaus universitete klaipėdietė apgynė filologijos mokslų daktaro disertaciją "Jūros pavadinimų anglų kalboje semantiniai ir etimologiniai tyrinėjimai".

Dabar Mariną galima vadinti ne tik vertėja (lietuvių, rusų, anglų, švedų, lenkų kalbų), mokslininke, dėstytoja bei rašytoja (M. Kulčinskaja - knygos "Švedija. Mitai ir tikrovė" autorė). Ji - tikrų tikriausia kultūros mecenatė. Gyvendama Švedijoje, sugebėjo paremti ne vieną kultūros objektą ir renginį Lietuvoje.

Kauno apskrities viešoji biblioteka iš jos sulaukė per 500 kompaktinių diskų su klasikinės muzikos įrašais - kaip ir Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Telšių Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka, Jonavos ir Jurbarko rajono savivaldybių viešosios bibliotekos; Martyno Jankaus muziejus Pagėgiuose - istorinių nuotraukų ir atvirukų kolekcijos, Šiaulių "Aušros" muziejus - finansinės paramos, Katinų muziejus Šiauliuose - skulptūrėlių kolekcijos.

M. Kulčinskajos dovaną - 520 dokumentų, fotografijų, atvirukų kolekciją, už didelius pinigus įgytą aukcionuose - uostamiestyje veikiančio Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotojai yra pavadinę neįkainojama.

M. Kulčinskaja yra prisidėjusi ir prie stovyklos "Užburtosios fleitos paslaptis" steigimo, įvairių parodų įvairiuose šalies miestuose organizavimo, o šiemet Tauragės krašto muziejui perdavė keletą savo lėšomis nupirktų istorinių nuotraukų, menančių šio krašto istoriją Pirmojo pasaulinio karo metais. Jos pavardę galimą aptikti ir aukojimo portale aukok.lt. Ir tai, patikėkite, tikrai ne viskas iš moters gerų darbų sąrašo.

Žodžiu, viską galima reziumuoti VE žurnalistės žodžiais tame pačiame 1991-ųjų numeryje: "Kaip reta tarp mūsų tokių žmonių. Tikrai reta!"

Beieškant "teftelių"

Tiesa, objektyvumo dėlei reikia pripažinti, kad žinutė apie M. Kulčinskajos vargus peršant savo marinistinę kolekciją miestui pasirodė priešpaskutiniame dienraščio puslapyje. Nes pirmąjį užėmė straipsnis kur kas svarbesniu pavadinimu: "Kur dingo... tefteliai?"

Žodžiu, klaipėdiečiai pasigedo garsiųjų žuvies kukulių konservų su pomidorų padažu. VE reporteriai pabandė eiti "teftelių" keliais ir išsiaiškino, kad jie dingsta nežinia kur - "tefteliai" gaminami, vežami į parduotuves, bet ten jų vis vien trūksta.

"Teftelių" gimtinės - Valstybinės žuvies konservų gamyklos Klaipėdoje - direktoriaus pavaduotojas materialinio tiekimo klausimais Česlovas Žatkevičius patikino, kad jie už šalies ribų neišvežami. O ir produkcijos mastai nemaži - kiekvieną dieną pagaminama po 10, 14 ar net 20 700 dėžučių.

Garsiojoje "Delfino" parduotuvėje žurnalistams pranešta, kad vienam žmogui parduodamos tik trys dėžutės konservų, tačiau parduotuvės brigadininkė neslėpė, kad būna ir tokių pirkėjų, kurie į eilę stoja po kelis kartus.

Tad kur dingo "tefteliai"? "Ko gero, išperka patys klaipėdiečiai ir kitų miestų bei kaimų gyventojai. Kiek teftelių jie suvalgo, išsiaiškinti nepavyko. Kiek išveža, taip pat..." - savo tyrimo rezultatus pateikė dienraštis.

Šimtai diversantų

O gal "teftelių" deficitas buvo sovietinės kariuomenės diversantų darbas? Tokie įtarimai galėjo kilti tame pačiame VE dienraščio numeryje perskaičius štai ką:

"Nors Lietuva, Latvija ir Estija nuo rugpjūčio pabaigos yra tikrai nepriklausomos valstybės, realus pavojus šioms šalims išlieka. Pabaltijo karinėje apygardoje yra apie pusė milijono kareivių, 1 400 tankų, 3 295 šarvuočiai, 1 215 artilerijos pabūklų, 600 lėktuvų, 225 malūnsparniai ir net branduolinis ginklas Kaliningrado srityje.

Tiesa, dauguma šios technikos taip pat dislokuota ten, bet Baltijos šalyse lieka daug įdomių "dalykėlių". Į Estijos vietinės valdžios organus kreipėsi vienos gamyklos darbininkas ir pasakė, kad jis yra SSRS žvalgybos pulkininkas, specialiosios dalies vadas. Dalyje yra tik karininkai, o ji skirta diversiniams veiksmams Baltijos šalyse, Pskovo, Novgorodo ir Sankt Peterburgo srityse. Estijoje jie turi 4, Latvijoje - 5, Lietuvoje - 7 slaptas bazes. Estijoje šiuose spec. daliniuose yra 184, Latvijoje - 208, Lietuvoje - 313 žmonių, pusė kurių - vietiniai gyventojai.

Visa sistema labai užkonspiruota, o diversantai nepažįsta vienas kito. Ši specialioji dalis pavaldi tik sovietų armijos generalinio štabo specialiajam skyriui. Armija kada nors išeis, tačiau kaip bus su diversantais?.." - klausė VE.

Na, o pabaigoje - dar viena pikantiška žinutė iš Estijos.

"Įtariama, kad rugsėjo 25 d. iš Švedijos laivo "Nors Estonia" Šilutės rajono tarybos pirmininkas V. Šopis mėgino pasisavinti kavos virimo aparatą. Lipant iš laivo aparatą aptiko muitininkai. Buvusio Šilutės sąjūdžio pirmininko bylą tiria Generalinės prokuratūros darbuotojai, vienas darbuotojas išsiųstas į Taliną."

Vargu ar Vitalijus Šopis, pirmasis Šilutės rajono tarybos pirmininkas, buvo diversantas. Jis buvo poetas.