"Vakarų ekspresas". 1991 09 24

Pagalbininku atsakant į šį klausimą laikraščiui tapo klaipėdietis Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Užsienio reikalų komisijos narys Vytautas Plečkaitis.

"Žinoma, jų nežavi nei mūsų viešbučiai, nei kavinės, o tuo labiau aptarnavimo kultūra. <...> Labiausiai užsienietį šokiruoja nešvarūs mūsų visuomeninių įmonių tualetai, aptarnaujančio personalo nekultūringumas, elementarus neūkiškumas. Pvz., ne iš vieno girdėjau retorinį klausimą, kuriems galams kiekviename "Klaipėdos" viešbučio aukšte reikalinga budėtoja. Tokios prabangos sau neleidžia turtingiausi Vokietijos viešbučiai", - negražindamas spalvų rėžė V. Plečkaitis.

"Nuo ko reikėtų pradėti?" - pasidomėjo žurnalistai.

"Nuo švarių tualetų, pirmiausia. Ir, žinoma, nuo elementariausios tvarkos įvedimo. Sakykime, užsienyje nepriimtina, kad kavinės, restoranai ar parduotuvės darytų pietų pertraukas, kad garsiai skambėtų muzika, kad priėjęs kelneris nepasisveikintų ir nenusišypsotų, kad mūsų imamas mokestis už įėjimą, kaip, pvz., "Pas Albertą". Nepriimtina, kad kavinėse būtų prieblanda, kad kelneris neturėtų grąžos, kad svečias stovėtų eilėje, kol jį pasodins, ir t. t." - atsakė politikas.

Jo nuomone, turtingiems užsienio turistams nei Klaipėdoje, nei Palangoje ar Nidoje nėra ką veikti, nes nėra jų pajamas atitinkančio komforto ir įstaigų, kuriuose jie galėtų išleisti savo pinigus.

Gerai dar, kad užsieniečiai nežinojo, kaip Klaipėda tvarkosi su benamiais šunimis ir katėmis. O tvarkėsi barbariškai. Ir tai - labai mandagus apibūdinimas.

"Kieme sustoja autofurgonas GAZ-53. Už vairo - moteris. Ant žemės pastatoma dėžė, viena jos sienelė atvira. Jei prieitumėte arčiau, pajustumėte valerijono kvapą. Prie dėžės atsargiai artėja katė. Instinktas nugali, ir ji dėžėje. dabar - tai tikra dėžė, visos sienos uždaros. Iš šitos dėžės kelio atgal nebėra. Valkataujančių gyvūnų gaudytojas atliko savo darbą.

GAZ-53 važiuoja į Kalotę. Gyvuliai jaučia artėjantį galą: furgoną drasko staugimas, miauksėjimas. Valkataujančių gyvulių gaudytojas deda tašką: į kitą pasaulį katės ir šunys patenka pro kilpą. Katei (arba šuniui) nudiriamas kailis. Vienas kailis - du rubliai."

Beje, įdomus straipsnio autoriaus Šarūno Pučinsko atkapstytas faktas - Londone Nacionalinė draugija kovoti su žiaurumu vaikams įkurta 1884 metais. O Karališkoji draugija kovoti su žiaurumu gyvuliams -... 1824 metais.

Bet grįžkime į Kalotę. "Anksčiau valkataujantys gyvuliai buvo šaudomi iš smulkaus kalibro šautuvų - naktį ir paryčiui. Po nelaimingo atsitikimo šio būdo atsisakyta. Bandyta ir "dujų kamera" - dėžė su pasmerktu gyvūnu būdavo sujungiama su automobilio išmetamuoju vamzdžiu, bet toks būdas nebuvo efektyvus. Kilpa - patikimiausias. Gyvulio lavonas užkasamas ten pat, Kalotėje. Rugpjūčio mėnesį sunaikinti 46 šunys ir 53 katės."

Gyvūnų gaudytojo (ir naikintojo, ką čia slėpti) alga siekė 400 rublių. Pusę metų jį dirbo vienas vaikinas, praėjęs Afganistano karą. Po to atėjo pas Miesto tvarkymo skyriaus meistrę ir tarė: "Nebegaliu."

"Ar lengva už keturis šimtus matyti verkiantį šunį? Nepulkime smerkti žmogaus, atliekančio tokį darbą. Kažkas jį turi atlikti. Nes kol kas dar esame tokie, kad valkataujančių gyvulių gaudytojo darbas yra reikalingas - juk daugumą gyvūnų mes patys pasmerkiame valkatavimui. Tapkime truputį anglais..." - paragino skaitytojus VE.

Bet buvo ir linksmesnių naujienų. Pavyzdžiui, ta, kad Gimdymo namuose jau prieš kurį laiką vyrams leista būti šalia žmonų gimdymo metu. Tiesa, pasak Miesto ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojo akušerijos-ginekologijos reikalams Vytauto Raubos, per savaitę tokia galimybe pasinaudoja 1-2 vyrai, nors gimdo apie 400 moterų.

"Kol kas nenualpo nė vienas. Tačiau dažniausiai vyrai (ir ne tik vyrai) nelabai įsivaizduoja - kas tai yra gimdymas. Kai tenka laukti šešiolika valandų (kas yra visai normalu), jie blaškosi, neranda kur parūkyti..." - aiškino V. Rauba.

Jis ilgai pasakojo apie nuskausminamuosius, abortus, infekcijas ir gimdymą vandenyje, kol žurnalistė paklausė: "Jūs turbūt labai gerai pažįstate moteris?"

"Niekas negali pažinti moters", - atsakė akušeris-ginekologas.

Taip gimsta anekdotai...