"Vakarų ekspresas". 1991 05 28

Štai kokią Klaipėdos piliavietės ir pilies viziją prieš 25 metus turėjo Vytenis Mazurkevičius, tuometinis Valstybinio komunalinio ūkio projektavimo instituto vyriausiasis architektas:

"Kaipgi būtų galima išnaudoti atstatytą pilį? Idėjų yra įvairių: siūloma įrengti Universiteto reprezentacinę salę, miesto biblioteką, rengti joje merijos iškilmingus renginius, žodžiu, išnaudoti pilį kaip kultūrinio visuomeninio gyvenimo centrą."

Na, ir ką gi mes matome dabar? Ogi visai nedaug apsirikta - universiteto salės ar miesto bibliotekos piliavietėje greičiausiai nebus, tačiau kultūrinio visuomeninio gyvenimo centras joje bręsta, ir gana sparčiai.

Su buvusia Šv. Jono bažnyčia, atrodo, prašauta smarkiau.

"Pagerbiant buvusią bažnyčios vietą, kurios šventoriuje, kaip spėjama, buvo laidojami pastoriai, sudvasinant ją, reikėtų nugriauti barakus ir atstatyti pagal analogus buvusių pastatų interjerą; tegu tai būna nors užkandinė, bet su autentišku, būdingu miestui, interjeru. Tai dar labiau suartintų miestą su emigravusia išeivija ir suteiktų jam istorinės materialinės kultūros atmosferą", - tada sakė V. Mazurkevičius.

O įvyko tai, ko jis tikriausiai net pasvajoti nedrįso - šioje vietoje nuspręsta statyti, ir ne užkandinę, o visą bažnyčią! Tiksliau, atstatyti senąją - originalaus dydžio, su 75 metrų bokštu. Tam net valstybė žadėjo duoti pinigų!

Buvo tais laikais senamiestyje ir vietų, kurių tvarkymo architektas siūlė imtis nedelsiant: "Karo pabaigoje sudegintų namų kvartale, dabartinėje aikštėje tarp Vežėjų, Didžiosios Vandens ir Tomo gatvių, vasarą vyksta archeologiniai kasinėjimai. Visus likusius metų laikus čia - purvynė arba vėjo pustomos dulkės. Nejau negalima kasinėjimų vietos aptverti laikinai aptvėrimais, o likusį plotą užsodinti gazonu?"

Žiūrėkite: nepraėjo nė 30 metų, ir buvusių kasinėjimų vietoje - visai padori aikštė su skulptūromis. Nors, aišku, tobulėjimui ribų nėra.

Vis dėlto viena V. Mazurkevičiaus svajonė taip ir neišsipildė. Štai ką jis regėjo 1991-aisiais: "Trūksta senamiestyje gyvų amatų. Juk yra Kurpių, Žvejų gatvės. Bet kur tas kurpiaus plaktuko kaukšėjimas?"

Vizija graži, bet juk dabar už lango - XXI amžius. Todėl ir plaktukai čia kitokie, ir kaukšėjimo garsas kitoks - jį savo žemo dažnio kolonėlėmis nenuilsdami skleidžia senamiestyje įsikūrę naktiniai klubai, monotonija paįvairinama dūžtančių butelių garsais, iš nesuskaičiuojamų "pabų" pasipilančių girtų jaunuolių šūkavimu ir dujinių pistoletų pykšėjimu. Tobulėjam!