"Vakarų ekspresas". 1991 03 28

Štai taip gražiai prasidėjo 1991-ųjų kovo 28-oji. Po to bus dar ne vienas Ivonos pašnekovas, kuriam kūrybiškoji žurnalistė į lūpas įdėjo savo mintis. O gal jie patys kalti, kad savų neturėjo arba jos buvo iki begalybės nykios?

Nebeplėtokime šios diskusijos. Aišku viena - klientas visada teisus. Bet aišku ir antra - tais laikais nutildyti Ivoną buvo dar didesnė blogybė nei ją cenzūruoti. Tad sutarkime taip: apie ją - tik gerai arba... gerai.

Didesnių rūpesčių nei įsižeidę aktoriai tomis dienomis turėjo miesto 408-osios vaistinės, įsikūrusios "Neringos" prekybiniame centre, vedėjos pavaduotoja A. Petrauskienė. Ją aplankė visai ne tokie draugiški kaip I. Žiemytė "Vakarų ekspreso" atstovai - reporteris Darius Anužis ir fotoreporteris Kęstutis Maskolaitis.

Priežastis vizitui buvo. Jį inspiravo prieš savaitę 402-ojoje vaistinėje Pergalės (dabar - Lietuvininkų) aikštėje milicijos atliktas patikrinimas, kurio metu "po prekystaliu" aptikta daug nuo pirkėjų nuslėptų medikamentų, net vatos ir binto.

"Neringos" vaistinėje siurprizų būta dar pikantiškesnių.

"Gal ir būtume išėję iš vaistinės ramia širdimi, jei... nebūtume užėję į poilsio kambarį. Paprašėme atrakinti visų spintų duris. Atsakymas buvo pritrenkiantis: "Čia sudėta tuščia medicininė tara, o raktas yra pas stalių, kuris vaistinėje užima antraeiles pareigas, todėl nežinau, ar pavyks jį suieškoti", - pasakojo žurnalistai, kartu su milicininkais galų gale aptikę raktą, o spintelėse - 45 pavadinimų deficitinius medikamentus.

Vedėjos pavaduotoja A. Petrauskienė, panašu, buvo daug geresnė pasakotoja nei laikraščio atstovai. Kas žino, gal tai ji, prisidengusi Aizeko Azimovo vardu, rašė fantastines knygas. O gal Herberto Velso? Dabar tai nesvarbu, tačiau fakto, jog paprašytos paaiškinti vaistų atsiradimo spintelėse būdą vaistininkės fantazija buvo minėtų dviejų rašytojų lygio, nepaneigsi.

"Aš nežinau, kaip čia pateko vaistai!" - iš pradžių pareiškė ji. Po to "prisiminė", esą tie vaistai skirti ligoninėms, nors rasti dokumentai bylojo ką kita. O įdomiausia, kad ten pat buvo rasti nuo prekybos nuslėpti... 9 pakeliai austriškų prezervatyvų "Flirt" ir 4 dėžutės moteriškų tamponų "Tampax".

"Tamponai buvo skirti tam, kad galėtume juos įsigijusioms moterims vaistinėje parodyti, kaip jais naudotis, nes ginekologiniuose kabinetuose ne visos gydytojos juos yra mačiusios, ką bekalbėti apie jų panaudojimo žinojimą. Austriški prezervatyvai skirti stacionariai gydomų vyrų spermos analizėms", - paaiškino ponia Petrauskienė.

O gal vis dėlto ir prezervatyvai buvo laikomi tokiu pačiu tikslu, kaip ir tamponai? Įsivaizduokite - perkate prezervatyvą, o laibakojė vaistininkė iš viršaus šiek tiek prasegtu, o apačioje akivaizdžiai per trumpu baltu chalatėliu jums sako: "Praeikime į matavimosi kabiną Nr. 2..."

Tpfu, apie ką čia mes... Grįžkime į 1991-ųjų realybę.

Ji buvo tokia: miesto Valdybos posėdyje buvo sprendžiamas žemės sklypų individualiai statybai Melnragėje likimas. Jokio sprendimo priimta nebuvo, ir tuo pasipiktino melnragiškis Vilius Kinderis, atsiuntęs redakcijai nuoskaudos kupiną laišką.

"Melnragė priklauso miestui, bet ką jis davė jai? Išskyrus poilsiautojus ir nuniokotą gamtą, daugiau nieko. Gal kas nors mieste galvoja apie kurą apšildymui? Niekas. Žiemą nevaikščiojate per lauką į tualetą ir negalvojate, kaip surasti mašiną, kad visą tą "gėrį" išvežtų. Kur vasarą praleisti - irgi nereikia sukti galvos. Geriausia - prie televizoriaus žiūrėti programą "Svetimo skausmo nebūna". Kažkada buvo klubas, dabar ten daro statybos blokelius. Dar Brežnevo laikais buvo ir poliklinika. Dabar liko tik vieta. Taigi norint, kad mes (melnragiškiai) būtume tokie pat, kaip jūs, reikia įvesti šiltą vandenį, kanalizaciją, centrinį šildymą, pastatyti vaikų darželį, vaistinę, normalią valgyklą, kirpyklą."

Tokios buvo emocijos. Ir kaip viskas per tą laiką pasikeitė! Dabar melnragiškiai turi ir šiltą vandenį, ir kanalizaciją. Ir tikrai neturėtų dėl ko verkti, nors nėra ten nei vaikų darželio, nei "normalios" valgyklos, nei kirpyklos. Ir meras Vytautas Grubliauskas ten negyventų, jei taip jau blogai būtų, ir jo pavaduotoja Judita Simonavičiūtė. Kaip ir visa plejada garsių visuomenėje arba garsių tik šešėliniame pasaulyje verslininkų.

Na, nebent vasarą suvažiuojantys automobiliai trukdo ponų ramybę, bet ją stengiasi saugoti Kristinos Vintilaitės smogikų būrys. Ir, sprendžiant iš baudos kvitais padabintų priekinių stiklų, daro tą uoliai.