"Vakarų ekspresas". 1990 12 05

Suvokti, kuo gi iki šiol Vakaruose Dievu laikomas Gorbis užsitraukė Edo nemalonę, iš straipsnio - net ne straipsnio, o replikos - sunku. Galime tik spėti - tuo, kad kažkodėl nepasiėmė jam dar spalio 15-ąją skirtos Nobelio taikos premijos.

"Brangus Michailai Sergejevičiau! Vis dėlto šaunu tokiu oru, kraupiai lyjant lietui, atplaukti kokiu nors garlaiviu į Klaipėdą. Šaunu išlipti ant tvirtos ir gimtos žemės. Tai yra labai daug. Ir viską aiškiai suprantu kaip tik dabar.

Michailai! Mes abu - tarptautinių premijų laureatai. Tu - Nobelio, aš - Pletkausko. Tik tarp mūsų yra du esminiai skirtumai.

Pirmasis: aš vis dėlto atsiėmiau iš Pletkausko savo premiją. Tau neužteko drąsos ir laiko.

Antrasis: aš suprantu, kad iš Klaipėdos išvažiuosiu paskutinis. Tu, sprendžiant pagal tavo pokalbius su estų nacionalistais, šito nesupranti.

Tai tiek. Linkiu sėkmingo darbo Kremliuje.

Čia EDAS VAIČKUS."

Smagu, kad atviro laiško autorius "viską aiškiai" suprato. Bet ar jūs supratote ką nors? Kuo dėtas garlaivis? Ir tai, kas paskutinis išvažiuos iš Klaipėdos?

Istoriniai faktai byloja, kad 1990-ųjų gruodžio 5-ąją M. Gorbačiovas tikrai dar nebuvo atsiėmęs Nobelio premijos. Tad galima spėti, jog Vaičkus ir buvo pasipiktinęs tuo.

O gal tai - tiesiog (savi)reklaminė akcija? Juk po laišku tame pirmajame puslapyje puikuojasi REDAKTORIAUS PRIERAŠAS (didžiosios raidės buvo originale): "VAKARŲ EKSPRESĄ dar galima užsiprenumeruoti "Lietuvos spaudos" agentūros Klaipėdos skyriuje (Paryžiaus Komunos 4) ir redakcijos buhalterijoje (Liepų 3, Sąjūdžio būstinės patalpose). Paskubėkite!"

Kas mums dabar, prabėgus ketvirčiui amžiaus, brangus Michailai Sergejevičiau, atsakys į visus šiuos klausimus?

Mes su tavim juk žinome, kad tu tą varganą Nobelio taikos premiją atsiėmei po Edo laiško nepraėjus nė savaitei. O gal tai ir buvo paskata? Žinome ir tai, kad premiją atsiėmei ne tu, o pasiuntei į Oslą tą padaryti užsienio reikalų ministerijos pavaduotoją Anatolijų Kovaliovą. Ar tai gražu? Tavo padorumą, Miša, išgelbėjo tik tai, kad tu gautuosius 4 mln. Švedijos kronų pervedei į savosios SSSR biudžetą. Oficialiai teigiama, kad tie pinigai buvo išleisti ligoninėms Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje statyti. Kas dabar patikrins, brangus Michailai Sergejevičiau...

Svajonė išsipildė!

Bet grįžkime prie vietos žvaigždžių. Gruodžio 5-osios numeryje tas pats Vaičkus tęsė savo kelionę po Klaipėdos alubarius. Ir pasirodė prie uostamiesčio alaus mėgėjų Mekos - "Žvejų".

"1990 m. lapkritis. Klaipėda, 10 val. 55 min. ryto. Prie "Žvejų" baro stovi masė neaiškios tautybės vyrukų. Jau taip užtinusių, kad jeigu nebūtų šviesiaplaukių, pagalvotum, jog esi kinų rajone, prie kinų restorano. 11.05 val. durys atsidaro ir kleganti minia subilda į "vaistinę". Daugelio galvose mintys apie saikingas pagirias. Deja, kai pamatai, po kiek bokalų piliečiai užsisakinėja, žodis "saikingos" įgauna visai kitą prasmę.

<...> Bet "Žvejai" yra "Žvejai". Čia dirbančios padavėjos moterys į vieną ranką paima daugiau bokalų negu turi pirštų. Čia sudarinėjami švarūs ir nešvarūs sandėriai. Čia alus kartais rūgštus kaip actas, čia girtuokliai kartkartėmis krenta stačiai galva iš 2 aukšto nuo laiptų į apačią, čia galima sutikti piliečių, lankančių barą kiekvieną dieną nuo 1983 metų. Čia "nuostabūs" ir gausūs žuvų rinkiniai. Tai jie mums daro nebylų priekaištą: "Čia Klaipėda - uostas, o iš žuvų pažįstate tik mane, rūkytą skumbrę..."

Tikra meilės "Žvejams" išpažintis. O įdomu, ar žinote, kad kaip tik šiomis dienomis, praėjus po straipsnio lygiai 25 metams, "Žvejų" gali ir nebelikti - žmonės kalba, kad šią alaus šventyklą nusipirko kažkokie vilniečiai, kurie čia darys kažką...

Kita vertus, apsidairykite po kitas alines dabar ir suprasite, kaip viskas pasikeitė per tą ketvirtį amžiaus. Juk Edo vizija tada buvo štai kokia: "Rupūs miltai! Ar įsivaizduojate tokį vaizdą. XXI amžius, Klaipėda, lapkričio vidurys. Įeinate į "Apynėlį". Čia jums blaivus barmenas gali pasiūlyti šimto rūšių alaus, bet kokios spalvos, bet kokio rūgštumo, iš čiaupo ar iš skardinės, ar iš simpatiško butelio... Et, pasvajokime."

Edai, svajonė išsipildė! Nors ir ne "Apynėlyje".

Būrų užeigos galia

Tačiau skirkime dėmesio ir kitiems dalykams. Pavyzdžiui, gintarui, kurio ieškoti į Klaipėdą iš miesto partnerio Kudži atvažiavo kone garsiausios Japonijos firmos, besiverčiančios prekyba šiais nepigiais medžių sakais - "Beoluna" - prezidentas K. Sonoda su visa delegacija.

"Iš Rusijos atvažiavę į Lietuvą pamatėme, kad tai aukštos vakarietiškos kultūros kraštas su nuostabia architektūra, kultūringais žmonėmis. Išduosiu paslaptį - sužavėjo lietuviški nacionaliniai valgiai. Būrų užeigoje suvalgiau net tris porcijas kastinio su bulvėmis, tiesiog nuostabu", - sakė verslininkas.

"Aukštos vakarietiškos kultūros kraštas"?! Aišku tik tiek - japonų nei į "Žvejus", nei į "Apynėlį" niekas nenusivedė. Ir tai juos išgelbėjo nuo kitokios Lietuvos vizijos. Arba realybės, kaip pažiūrėsi. Nors, kas prisimena Būrų užeigą su revoliuciniu sovietinėje ir postsovietinėje erdvėje "Valgyk, kiek telpa" principu, nepaneigs, kad ir ši įstaiga verta pagarbos. Gal ji ir pavertė mūsų kraštą į "aukštos vakarietiškos kultūros"?

Sotus alkano neužjaučia

Ir pabaigoje - užkandžiai prie alaus, vietoje įkyrėjusios rūkytos skumbrės. Kitaip sakant, trumpos žinutės iš 1990-ųjų gruodžio pradžios:

"Revizijos Klaipėdos knygyne "Vojennaja knyga" ("Karinė knyga". - Autor. past.) metu aptikta, kad pavogti septyni vadovėlio "Posobije po načalnoj vojennoj podgotovke" ("Pradinio karinio parengimo vadovėlis". - Autor. past.) egzemplioriai. Informuoti šaltiniai Krašto apsaugos departamente teigia, kad departamentas čia niekuo dėtas. Lietuvos savanoriai ruošiami pagal Ericho Marijos Remarko vadovėlį "Juodasis obeliskas".

"Mėsos kombinato darbuotojai lapkričio 26 d. nepristatė produktų 27-os vidurinės mokyklos moksleivių valgyklai. Sotus alkano neužjaučia?"

"42 mikseriai, penktadienio vakarą pasislėpę lengvajame automobilyje, bandė pasprukti iš "Saturno" parduotuvės. Deja... Buvo sulaikyti kartu su vairuotoju, vienos iš "Saturno" darbuotojų vyru. Mikserius nuo pirkėjų paslėpė pačios prekybininkės."

"Populiariausias Klaipėdos odos ir venerinių ligų dispanserio ligonių išsireiškimas lošiant kortomis: "Nesinervink, nes išbers!"

"Ilgametis KPI (Kauno politechnikos instituto. - Autor. past.) Klaipėdos fakultetų dekanas, docentas, technikos mokslų kandidatas Laimutis Vaicekauskas, žmogus gerbiamas ir taktiškas, įsigudrino trečią kartą gauti paskyrą automobiliui, prieš tai beveik užsitikrinęs profsąjungos komiteto narių balsus."