"Vakarų ekspresas". 1990 11 17

Jų argumentas toks - esą kam reikia kapstytis po praeitį. Tačiau aiškinti, kad tai tėra bandymas priminti tai, ko pamiršti nevalia (ar tiesiog smalsu pažiūrėti, kas pasikeitė Klaipėdoje ir miestiečių sąmonėje per ketvirtį amžiaus), nesiruošiame. Protingi tą supranta ir šiaip, o su kvailiais leisime sau nediskutuoti.

Todėl prašymus neminėti prieš 25 metus "Vakarų eksprese" palankioje, o galbūt ir ne visai, šviesoje skelbtų pavardžių ignoruosime. Spaudos laisvės Lietuvoje per tą laiką dar niekas neatšaukė. Ir į Šiaurės Korėją mes nepersikėlėme.

Taigi, titulinę savo publikaciją 1990-ųjų lapkričio 17-ąją išleistas VE paskyrė "Klaipėdos" žurnalistui Pranui Martinkui, savo straipsnyje sudirbusiam Maironį.

"Mūsų redakcija labai myli ir gerbia žymų Klaipėdos krašto kultūros patriarchą, aktyvų ir nenuilstantį "Mažosios Lietuvos" savaitraščio globėją ir konsultantą, visų sričių specialistą, "Klaipėdos" dienraščio vyr. korespondentą Praną Martinkų. Didžiai gerbiamas Pr. Martinkus vienas iš pirmųjų uostamiestyje įsijungė į Atgimimo procesą. <...> Štai kodėl mūsų redakcijos darbuotojų pykčiui nebuvo ribų, kai į rankas pateko šmeižikiško pobūdžio laikraštis "Tarybinė Klaipėda" (1987.11.01). Skaitome ir savo akimis netikime. Kultūros puslapyje didžiulis rašinys, kurį kažkas pasirašęs gerbiamo Pr. Martinkaus pavarde, vos ne į šuns dienas "išdeda" Maironį", - rašoma vedamajame "Reabilituokime Maironį ir... Pr. Martinkų", kurio paantraštė - daugiau negu aiški: "Kailiukų keitimo technologija".

Todėl VE redakcija kategoriškai pareikalavo: "Klaipėdos" dienraštis iki lapkričio 25 dienos privalo paneigti gerbiamą Pr. Martinkų šmeižiantį rašinį ir nurodyti tikro autoriaus pavardę. Mūsų manymu, gerbiamas Pr. Martinkus negalėjo 1987 metų lapkričio mėnesį šlovinti tarybinę santvarką, o jau už pusės metų tapti vienu aktyviausių sąjūdininkų!"

Dabar jau niekas negali prisiminti, ar tas kitas miesto laikraštis reabilitavo saviškį. 99 proc., kad ne.

Bet ir be kailiukų keitimo mieste buvo sprendžiamų problemų. Pavyzdžiui, padavėjų sukčiavimas visose be išimties kavinėse ir restoranuose. Na, bent tuose, kuriuos vieną vakarą kartu su milicijos darbuotojais aplankė VE reporteriai. "Regata", "Žuvėdra", "Vėtrungė", "Žardė", "Jūra", "Viktorija", "Klaipėda". Prisimenate tokias maitinimo ir (ar) pasilinksminimo vietas? Jei ne, jūs esate gimęs po 1980-ųjų.

Na, bet tai - ne bėda. Bėdų tą 1990-ųjų lapkritį galėjo turėti Klaipėdos vidaus reikalų valdybos (VRV) 3-iojo milicijos poskyrio kvotėjas Algis Platauna, vaišinęsis "Jūros" kavinėje. Jis prisistatė Lietuvos prekybos ministru ir ėmė iš užsukusių žurnalistų, miesto Tarybos deputato Sigito Petkevičiaus ir savo kolegų milicininkų reikalauti tarnybinių pažymėjimų.

Nežinia, ar VRV vadovai į tokį pavaldinio elgesį sureagavo. Dabar tik "Google" gali atsakyti, ką gyvenime veikia pilietis Platauna, tą šaltą 1990-ųjų lapkritį buvęs lengvai (arba nelabai) įkaušusiu milicininku, ėjusiu ir prekybos ministro pareigas. Kam smalsu, pasiieškokite...

O kažin ar labai supyks garsus uostamiesčio tapytojas Ernestas Žvaigždinas, jei priminsime kelias eilutes iš tos pačios dienos "Ekspreso"? Juk tai turbūt tas pats asmuo iš 1-ajame puslapyje pasirodžiusios žinutės "Visų, visų dėmesiui": "Dailininkas Ernestas Žvaigždinas neblaivus pametė savo labiausiai mylimą kepurę (kur - neprisimena). Visiems ją radusiems bus išmokėta 100 rublių premija. Skambinkite bet kuriuo paros laiku telef. 21-80-74 (VE redakcija)."

Ir dar įdomu - o kokia buvo tuometinio Klaipėdos vaikų ligoninės vyr. gydytojo pavardė, taip diplomatiškai nutylėta žinutėje "Gandai": "Sklinda kalbos, kad Klaipėdos vaikų ligoninės vyr. gydytojas, gavęs paskyrą automobiliui, sugebėjo per šiuos metus papildomai "prisiskirti" krūvą talonų striukėms ir netgi taloną vaikiškam vežimėliui, nors, redakcijos žiniomis, vaikų turėti nesiruošia?"

Na, bet kas nutylėta, tas nutylėta. Tiesa, nenutylėta tai, kad "didžiausią honorarą už praėjusį mėnesį (708 rublius) gavo "Vakarų ekspreso" reporteris Alvydas Ziabkus, tačiau gandų mėgėjus norime nuliūdinti, redakcija pinigų šakėmis dar nesemia!"

Įdomu, kiek tuo metu uždirbdavo Klaipėdos "Neptūno" krepšininkai, 1990-ųjų rudenį po dvejų metų pertraukos grįžę į Lietuvos aukščiausiosios lygos pirmenybes? Sprendžiant iš interviu su komandos treneriu Eugenijumi Milkontu, nedaug.

"Pirmajame pogrupyje mūsų varžovai bus Kauno "Drobė", "Pilėnai", Vilniaus "Elektrografija", "Universitetas", Viečiūnų "Drobė" ir Šilutės "Statyba". Pavadinimai skambūs, lengva nebus, bet kausimės.

Pernai mūsų komanda amžiumi buvo vyriausia, šiemet - jauniausia. Mūsų veteranai, tokie kaip Baltuška, Vibrys, Želnys, Kriaučiūnas, Kapačiauskas, jau baigė savo sportinę karjerą. Prie likusios komandos sudėties prijungėme krepšinio mokyklos jaunių komandą. <...> Į komandą sugrįžo G. Vasilkevičius, kuris baigė "aukštuosius mokslus" Kaune, prie "Žalgirio" meistrų komandos. Tai tikras komandos lyderis.

Jaudina tai, kad mūsų krepšinio mokyklos auklėtiniui negalime sudaryti net minimalių gyvenimo sąlygų. Giedrius neturi net pirkėjo kortelės, o šeimoje dar ir vaikutis auga, kuriam pieno ir duonos neužtenka.

Turime ir kitų problemų. Pagal nuostatus, aukščiausioje lygoje turime žaisti pagerintos kokybės bulgariškais kamuoliais. Klaipėdoje jų nėra, Vilniuje - irgi. Suieškojome keturis prakiurusius kamuolius, kuriuos du kartus per treniruotę reikia pripūtinėti", - skundėsi E. Milkontas.

Tiek pavardžių - kam girdėtų labiau, kam mažiau - šiam kartui.