"Vakarų ekspresas". 1990 11 10

Taigi, Lietuvos ekonomikos ministerija davė leidimą Vilniaus "Bato", Kauno "Tauro" ir Klaipėdos "Briedžio" fabrikams taikyti naujas sutartines avalynės taisymo paslaugų kainas. Pavyzdžiui, metalinių pakalų pritvirtinimas visų rūšių pakulnėms pabrango nuo 1 rublio iki 2 su puse. Ir panašiai.

"Valiutos nėra ir nebus"

Apskritai tituliniame 16-ojo VE numerio puslapyje atsispindi sunkus laikmetis. Štai liūdnos žinios "Spektre": "Šiuo metu banke valiutos keitimui nėra ir artimiausiu metu nebus. Ateityje (Vilniuje rengiamas projektas) valiutą bus galima įsigyti aukcionuose arba turguje."

O kur skaitytojo J. Radausko "prekybinės" bėdos. "Gastronome Nr. 77, pasiėmęs pieno butelį, bandelę ir sviesto pakelį, einu užsimokėti. Prie kasos aparato pritvirtintas skelbimas skelbia, kad toks kiekis šių produktų neatleidžiamas nepateikiant asmens dokumentų. Kitas skelbimas reikalauja juos parodyti kasininkei. Man labiau patinka pirmasis. Konfliktas. Gastronomo vedėjos paaiškinimai, kad pirmasis skelbimas skirtas svečiams, atvykusiems iš kitų valstybių, manęs netenkina. Skambinu į Prekybos valdybą tel. 19871", - laiške redakcijai parašė jis.

Pasirodo, pagal Klaipėdos merijos nurodymą, mažus kai kurių produktų kiekius svetimiems iš tiesų galima buvo parduoti laisvai, o saviems, t. y. miestiečiams - tik su asmens dokumentais...

Nors būta ir gerų žinių - tame pačiame "Spektre" yra žinutė "Rublių dar turime": "Taip tvirtina TSRS butų, komunalinio ūkio ir socialinio vystymo banko (koks elegantiškas pavadinimas! - Autor. past.) Klaipėdos skyriaus valdytojo pavaduotoja N. Plečkaitienė. Tad klaipėdiečiai gali būti ramūs - atlyginimus gaus laiku!"

Seksas mokyklose

Niūrą ekonominę situaciją praskaidrinti bandė Edas Vaičkus, parašęs "Pamąstymus apie seksualiai neišprususią Klaipėdą". Juose labiausiai kliūva už 3 rublius knygynuose pardavinėtai kažkokio V. Smirnovo parašytai knygutei "Pokalbiai apie seksą".

"Po to seka smulkūs pozų modifikacijų aprašymai. Štai viena iš pozų - 38-ta. Žmona 10 pozoje kaip 5, bet truputį..., o vyras kaip 1289, bet kojos kaip 8975 pozoje. Taigi, draugas V. Smirnovai, atvažiuok į Klaipėdą, tai divizijos mergelės tiek pozų tau parodys, kad beskaičiuojant tau kalkuliatorius supleškės", - į brošiūros autorių kreipėsi Vaičkus.

Ir pridūrė: "Miestelėnai! Geriau pirkite kalendorius "Homo in homo". Ten aprašymo nėra, bet viskas aišku. Kaina - tik 1 rublis." Ir dar paskelbė konkursą: "Pirmosios miesto vidurinės mokyklos, pakabinusios matomiausioje vietoje kontraceptinių priemonių naudojimosi taisykles, užklasinio darbo organizatorė apdovanojama nemokama VE prenumerata." Ar atsirado laimėtoja? Vargu. Gali būti, kad konkurse mokyklos nedalyvavo - nuo to laiko gimstamumas Klaipėdoje tik didėjo...

Monstras, kurio nebėra

Kituose tos dienos laikraščio puslapiuose, deja, pokalbių apie seksą nebuvo. Užtat buvo išklausytos visos pusės, norėjusios pasisakyti apie Lietuvos žuvies pramonės gamybinio susivienijimo (rusiškai - "Litrybprom") ateitį. Vieni nenorėjo jo atiduoti Sovietų Sąjungai, kiti - daugiausiai komunistai - darė viską, kad tik pakenktų jaunai Lietuvai.

Tas susivienijimas buvo ne juokas - dirbo apie 20 tūkst. žmonių (kitaip sakant, dešimtadalis Klaipėdos), jam priklausė nei daug, nei mažai - Tralerių, Okeaninio, Baltijos, Refrižeratorių laivynų bazės, Taros gamykla, Bandomoji laivų remonto įmonė, Žvejybos uostas, Statybos-montavimo valdyba, Jūreivystės mokykla, "Vėtrungės" viešbutis, gastronominės įmonės Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, didmeninės prekybos kontora Panevėžyje, įvairios poilsinės.

Žodžiu, kalbų buvo daug, emocijų - dar daugiau. O kiek sudeginta nervų! Pavyzdžiui, tuometinį susivienijimo direktorių Algimantą Šinkų įmonės komunistai net pašalino iš partijos. Ir koks rezultatas? Tarpinis - valstybinė žvejybos laivyno įmonė "Jūra". O galutinis? Nulis - žvejybinės pramonės Lietuva nebeturi...

O kur dabar dar du miesto objektai, kažkada teikę daug džiaugsmo sportuojantiems moksleiviams? Sklaidant 1990-ųjų laikraščio puslapius galima aptikti žinią, kad tuomet dar egzistavo Klaipėdos vaikų ir jaunimo sporto mokyklos jojimo bazė ir dirbtinio ledo maniežas - Savivaldybė net nustatė jų teikiamų paslaugų kainas.

O Dujų fabrikas tebegriūva dar vis...

Šiais laikais viena iš Klaipėdos krašto puošmenų yra senosios evangelikų liuteronų bažnyčios. Faktas tas, kad sovietiniais laikais jos buvo atimtos iš tikinčiųjų, ir 1990-aisiais dar ne visos buvo grąžintos.

"Kaip jos išsilaikė, kaip prižiūrimos? Užtenka čia pat, toli nuo Klaipėdos nenuvažiuojant, pasižiūrėti... Dovilų, Kretingalės bažnyčiose dar įrengti sandėliai. Katalikai ir evangelikai turi pasidalinti Nidos bažnyčia: kuriems tos, o kuriems kitos dienos skiriamos melstis. Plikių bažnyčia veikianti, bet tuo pačiu ir griūvanti", - konstatuoja Ramunė Visockytė lapkričio 10-osios numeryje.

Tačiau viena puošmena, gal tiksliau, "puošmena", metams bėgant savo veido beveik nepakeitė. Na, nebent dar labiau apgriuvo - buvęs dujų fabrikas uostamiesčio Liepų gatvėje. O ar žinote, kad jį rekonstruoti buvo ruošiamasi jau prieš 25 metus?

Faktas! Štai ištrauka iš 16-ojo VE numerio: "Parodų rūmuose veikia Klaipėdos architektų sąjungos organizuoto konkurso išsiaiškinti geriausią senojo Klaipėdos dujų fabriko rekonstrukcijos projektą, darbų ekspozicija. Lapkričio 14 d. 16 val. kviečiame į viešą darbų aptarimą". Karštas, regis, buvo aptarimas, ir laimėtojas neišgyveno - projektas juk neįgyvendintas...

Žodis socialdemokratams. Tikriesiems

VE niekada nepriklausė jokiai partijai ir, skirtingai nei tvirtina priešiškos jėgos, nepučia į vieną triūbą su politikais ir dabar (paskutiniais kontržvalgybos duomenimis, jokiai partijai nepriklauso nė vienas redakcijos darbuotojas).

Tačiau supažindinti miestiečius su partiečiais buvo suprantamas žurnalistų tikslas. Kiek anksčiau pristačiusi LKP (TSKP) poziciją miesto gyvenimo klausimais, redakcija pakalbino pirmuosius Klaipėdos socialdemokratus. Tuos, kurie buvo tikrieji socialdemokratai, o ne buvusius komunistus, kurie socialdemokratų vardą tiesiog pasiėmė savo partijai.

"Algirdas Brazauskas pareiškė, kad komunistų partija taip pat pasivadins socialdemokratų vardu. Mums keista, kad niekas net nesitaria su mumis, tikrais socialdemokratais. Tik duoda suprasti, kad susiliejimas vyksta. Tai ne tik kad nemandagu..." - Daliai Grikšaitei aiškino Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Algirdas Kuniutis ir miesto Tarybos narys Algis Gimžauskas.

Beje, jie užsiminė, kad partija gavo patalpas avariniame name Herkaus Manto g. 40A. Ir dar užsiminė, kad jų kandidatas artimiausiuose rinkimuose - Šarūnas Jagminas. Pabandykite suvesti savo žinių taikiklius į šią pavardę ir į namą Herkaus Manto g. 40A. Jie susives į "Centrą".

Gandai

O kaipgi be jų? Vienas - net pirmajame puslapyje: "Kalbama, kad Kretingos LKP pirmasis sekretorius V. Kubilius planuoja nusipirkti milijoninės vertės miesto viešbutį ir ten įsteigti kooperatyvą "Geismas ir viltis".

Tokio kooperatyvo gerbiamas Valerijonas, Kretingos komunistams vadovavęs nuo 1978-ųjų, atrodo, neįsteigė, ir nuo 1990 iki 1993 metų buvo UAB "Rumbas" komercijos direktorius. Bet visi geriau žino kitą faktą - jis tris kartus (2000-2003, 2003-2007 ir 2007-2009 m.) buvo išrinktas Kretingos rajono meru.

Na, ir kitas gandas, šįkart jau paskutiniame puslapyje, taip ir pavadintas: "Gandas" (gal tai buvo nedrąsi dabartinio "Bulvaro" užuomazga?). Taigi: "Į redakciją paskambino neprisistatęs žmogus ir pranešė, kad "Baltijos" laivų statykloje tiems, kurie šventė Vėlines ir Visų Šventųjų dieną, buvo užskaitytos pravaikštos, o kai jie atėjo į darbą per "bolševikines kalėdas" (suprask Spalio revoliucijos metines, minimas lapkričio 7-ąją. - Autor. past.), jų neįleido... Patikrinti to fakto negalėjome, nes gamykla "šventė".