"Vakarų ekspresas". 1990 10 10

Tad daug dėmesio jam neskirsime. Pažymėti reikėtų nebent straipsnį apie istorinį įvykį - Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba (AT) pritarė Klaipėdos universiteto steigimui nuo 1991 m. sausio 1 d.

Šį klausimą savo kolegoms deputatams pristatė amžinai šviesuliu Klaipėdos istorijoje išliksiantis buvęs miesto vadovas Alfonsas Žalys. Numatyta įsteigti tris universiteto fakultetus - Technikos, Pedagogikos bei Gamtos ir humanitarinių mokslų.

Tame pačiame posėdyje AT pirmininkas Vytautas Landsbergis universiteto steigimo aktą įteikė Klaipėdos miesto tarybos pirmininkui Vytautui Čepui.

Ir dar viena originalesnė spalio 10-osios publikacija - Alvydo Ziabkaus interviu su Vytautu Kernagiu, tomis dienomis į Klaipėdos dramos teatrą atvežusiu savo muziką režisierės Aurelijos Ragauskaitės statomam spektakliui "Geram žmogui iš Sezuano". Maestro pasidžiaugė teatru: "Nuostabus jūsų teatras. Jauki salė, jokios gigantomanijos. O tas atradimas su paliktu milžinišku teatro portalu - fantastiškas dalykas."

Na, ir dar palinkėjimas jaunajai redakcijai: "Sakot, "Vakarų ekspresas". Na, na. Ekspresuokit, ekspresuokit." Ačiū. Ekspresuojam iki šiol.

Dar yra tokia keista žinutė "Atsisveikinimas": "Su "Mažosios Lietuvos" redaktoriaus kėde galutinai atsisveikino kė-gė-bis-tas Gintaras Tomkus. Šios dienos savaitraštyje "Mažoji Lietuva" išspausdinta jo išpažintis skaitytojams, detaliai atskleidžiamos Saugumo komiteto paslaptys." Ir šalia - G. Tomkaus nuotrauka su pistoletu burnoje. Chuliganas jis, ne kitaip. Bet, reikia pripažinti, vyresniosios VE sesės - "Mažosios Lietuvos" - straipsnio anonsas gana originalus.

O štai kita informacija rimta - iš 8-ojo VE numerio sužinome, kad, tuokiantis jaunavedžiams, 1990 metais apsipirkti buvo galima specialiose užsakymų parduotuvėse, bet čia egzistavo normos. Taigi, prieš vestuves iškilmėms galėjote oficialiai įsigyti 15 butelių degtinės, 5 šampano ir 5 sausojo vyno. Kavos, cukraus, konjako ir likerio nebuvo. Kam ta prabanga?

Žinia, pereinamuoju (nuo socializmo prie kapitalizmo) periodu visuomenėje radosi daugybė lengvai ir dar daugiau smarkiai trenktų tipų. Matyt, silpnos, sovietinės dvasios nualintos sielos neatlaikė permainų kataklizmų.

Tad VE iš Kauno atsiųstas nuostabus Modesto Patašiaus interviu su Laisvės alėjoje sutiktu padėvėtą kostiumą vilkinčiu ir Biblijos iš rankų nepaleidžiančiu maždaug 40-ies vyriškiu: "Sakykite, kas jūs toksai?" "Aš nuo Dievo" <...> "Tad, sakote, jau prasideda?" "Apsidairykite, kas dedasi žemėje... Koks jos moralinis, politinis, ekologinis bei kitoks paveikslas" "O kas laukia Lietuvos?" "Jei ir toliau bus nusigręžusi nuo Dievo - pražūtis."

Galima šaipytis, bet žmogus "nuo Dievo", panašu, buvo teisus. Bent jau tais laikais Lietuva buvo smarkiai nusigręžusi nuo Dievo. Štai ką rašo į VE skaitytojus kreipęsis miesto prokuratūros ypač svarbių bylų tardytojas Albertas Baracevičius: "1990 m. rugsėjo mėn. iš 2 į 3 d. naktį Klaipėdos miesto Girulių gyvenvietėje, Kūdikių namų izoliatoriuje, rasta pasmaugta ir, inscenizavus pasikorimą, nužudyta bei apiplėšta medicinos seselė B. P. Nusikaltėlis, padaręs žiaurų darbą, užrakino izoliatoriaus pastatą, palikęs likimo valiai ligotus kūdikius iki pat ryto. Raktus nuo pastato išmetė. Milicijos ir prokuratūros darbuotojų pastangomis rugsėjo 5 d. nusikaltėlis buvo suimtas. Tai - neseniai iš įkalinimo vietos grįžęs recidyvistas Antanas Giedrimas, pravarde Vampyras.

O kaip yra dabar, praėjus ketvirčiui amžiaus? Ar mūsų Lietuvos vis dar laukia pražūtis?

Spręskite patys. Jei tik turite įgaliojimus nuo Dievo.

Amen.