"Aš, senjoras Albinas Purvinskis, myliu žemę, myliu gamtą, gėriuosi savo ir kitų rankomis išaugintais vaisiais ir daržovėmis. Mėgstu dalintis patirtimi ir ją noriai priimu iš kitų, ypač domiuosi gamtos bičiuliams skirtais puslapiais. Tačiau to, kas nutiko šį pavasarį, per savo netrumpą amželį dar neteko patirti.
Vasario mėnesį man į rankas pakliuvo vienas žinių, skirtų sodininkams ir daržininkams, laikraštis ir labai apsidžiaugiau, kad pačiame pirmajame puslapyje radau aprašymą, kaip pasiruošti pavasario ir vasaros sezonui ir kaip užauginti gerus daigus. Straipsnyje rašoma, jog "daržovių ir gėlių daigus galima auginti įvairių rūšių žemėje, tačiau geriausia į pusę kibiro žemės suberti 300 g superfosfato, 15 g karbamido, 1 stiklinę medžio pelenų ir 1 stiklinę smėlio". Kaip paskaičiau, taip ir padariau, bet pirma nuvykau į parduotuvę "Žalia stotelė", negailėdamas nusipirkau pačių geriausių elitinių pomidorų ir paprikos sėklų ir laimingas jas pasėjau. Taigi laukiau išlendančių savo daigelių savaitę, antrą, trečią, ir taip popinu, ir anaip - kaip nėr, taip nėr jų. Nesulaukė išdygstančių pomidorų ir mano draugai.
Atsiverčiau dar kartą tą nelemtą straipsnį ir supratau kur šuo pakastas - 300 g superfosfato buvo mirtina dozė mano augalėliams. Dabar mano prieteliai mane traukia per dantį ir vadina "chemiku"...
Nukeliavau dar kartą į parduotuvę "Žalia stotelė". Pasėjęs sėklas normalioje žemelėje sulaukiau ir daigų - jau po savaitės mano pomidorėliai stovėjo kaip kareivėliai. Taigi - skaityk ir atidžiai atsirink!"
Rašyti komentarą