Dėmesio! Skelbiamas naujas "Vakarų ekspreso" konkursas

El. paštu [email protected] arba tradiciniais laiškais (adresas: "Vakarų ekspreso" redakcija, M. Mažvydo al. 3, Klaipėda) siųskite rimtus ir kritiškus, šmaikščius ir linksmus rašinius apie Klaipėdą, jos mikrorajonus, Vakarų Lietuvos miestus ir kaimelius, kuriuose gyvenate. Geriausiais pripažintų rašinių autoriams įteiksime prizus.

Simonkės bliuzas

Gal kokiais 1979 metais, o gal ir metais anksčiau, stovėdamas devynaukščio namo balkone Debreceno gatvėje ir liesdamas masinėse muštynėse, kurios vyko 19-os vidurinės mokyklos stadione, sudaužytą lūpą, žiūrėjau į tolumoje padūmavusį naujų namų rajonėlį, ir naiviai galvojau, kad ten dabar gyvena žmonės jauni, ir jų vaikai dar per maži, kad dalyvautų organizuotose muštynėse tarp mokyklų. Slapta pagalvojau, kad gal aš norėčiau ten gyventi...

..ir tai atsitiko po 20 metų. Aš apsigyvenau Simonkėje.

Nesinori aiškinti, kas per daiktas yra blokiniai namai, ir kaip juose gyventi nesiklausant, kas muša mėsą, kas daro vaikus ar paprasčiausia žagsi bei gadina orą, paskutinį atodūsį išleidžia, o kas iš tų atodūsių uždirba. Juk kas gyvena, tas žino, kad tai yra blokinių namų bliuzas. Tik pabandysiu paaiškinti, kodėl man gera gyventi Simonaitytės kalno papėdėje.

Čia yra nedidelė neišvaizdžių namų (juos šalia kreivos I. Simonaitytės gatvės išmėtė architektė V. Dantienė) gyvenvietė, kurios gyvenimas sukasi apie prekybos centrą. Jo autorius, dabar jau miręs G. Tiškus, turbūt nė neįsivaizdavo, kad čia įsikurs net du ūkininkų turgeliai, batų taisykla, krūva vaistinių, yra trys dantistai, dvi kontoros prekiauja ką tik iškepta duona. Savo raumenis gali auginti net dviejuose sporto centruose. Yra netgi šlapimu nedvokianti požeminė pėsčiųjų perėja, traukianti gyvus gatvių klasikus, kurių ir taip netrūksta prie uostamiesčio prekybos centrų.

Yra keli skudurynai, kuriose nerasi jokių padirbtų prekinių ženklų. Čia viskas tikra, nors ir panešiota. Čia jums ne Gedimino prospektas, čia yra Simonkė. Kur norėdamas pasidrožti kaukolę tai gali padaryti net keliose kirpyklose.

Kartais prie tų visų įstaigų durų senukas armoniką virkdydavo. Bet tie koncertai nėra dažni.

Užeigų ir užkandinių pasirinkimas taip pat milžiniškas - nuo kebabinės, kurios produkcija augina paauglių merginų liemens lašinių sluoksnį, iki kavinės, kur, mostelėjęs 100-200 gramų svaigalų, gali pažiūrėti televizorių arba dar geriau, mostelti dar 200 g ir žiūrėti į akvariumą.

Dar yra biliardinė, tik štai baseino ir teniso kortų nėra. Yra du vaikų darželiai ir gera mokykla "Versmė", kurią baigę mokiniai, toliau siekdami gimnazistų karjeros, gimnazijose triauškia mokslus užsimerkę.

Kaip ir priklauso, įstaigų įstaiga yra policijos nuovada (veikianti). Beje, rajonėlis dar įdomus tuo, kad jis neturi savo durniaus. O jeigu esi giliai tikintis, prašau, yra dvi bažnyčios. Kokia kalba norite klausytis mišių? Rusų? Prašau! Lietuvių? Taip pat prašau, tik gatvę reikės pereiti, o tai ne Simonkė, tai jau yra Varpai...

Lankytinos vietos. Pirmiausia - Simonkės kalnas. Ypač populiarus žiemą, nes gali saugiai čiuožti nuo jo ant faneros, slidžių ar tiesiog pasikišęs po užpakaliu celofaninį maišelį. Sklando legendos, kad kai nuo Simonkės kalno viršūnės ilgiau žvelgi į tolį, tai pamatai šviesų rytojų.

Antra lankytina vieta yra Vingio ir Smiltelės gatvių sankryža, garsi tuo, kad jos šviesoforai, vieninteliai Europoje, buvo paduoti į teismą. Todėl, kad vienu metu iš visų pusių rodė leidžiamą, žalios šviesos, signalą ir dėl to įvyko didelis mašinų susikūlimas. Ir dar rajonėlio pranašumas yra tas, kad jis apsuptas magistralinių miesto gatvių, kur siuva pirmyn atgal maršrutiniai taksi ar keleiviniai autobusai (ilgi). Iki miesto centro nukakti gali per 15 min. Tik dabar nebeaišku, kur tas miesto centras.

Netoliese įsikūrė "Sodra", kol kas dar mums neaktuali įstaiga. Kita vertus, ten kur "Sodra", policija, parduotuvė ir bažnyčia, tai ir yra centras. Šalia "Sodros" yra milžiniška automobilių stovėjimo aikštelė, iš kurios buvo išvaikytos mašinos, mat kažkas sumanė dangoraižį pastatyti, bet atėjo krizė ir dangoraižio čia nebus.

Kažkokiais gal 1990 metais, o gal metais anksčiau, šalia prekybos centro išdygo du bokštai-dvyniai, beje, sujungti dvejomis bambagyslėmis. Viename iš tų dvynių, 11-ame aukšte, gyvena mano draugas Zigmas - rašytojas ir patriotas. Tai jis vieną naujametę naktį paskambino man ir sako: "Pažiūrėk į mano langus, aš tave pasveikinsiu su naujaisiais." Ir tikrai - nuslenku iki virtuvės lango ir žiūriu, kad Zigmas į mane iš granatsvaidžio taikosi. Puoliau ant žemės, juolab kad anksčiau per vienus Naujuosius jau buvo sušaudyti mano langai. Tačiau Zigmo patranka neiššovė - ten buvo tiesiog brėžinių dėtuvė. Bet kai pasigeri per Naujus, baisiai į granatsvaidį panaši ta dėtuvė.

Beje, šalia tų bokštų-dvynių yra vienintelis rajonėlyje pastatas vaiduoklis, kurio likimo nesugeba išspręsti jokia miesto valdžia. Bet tai ką mes čia, juk straipsniukas buvo apie vieną mielą mūsų miestelio rajonėlį.

Kur yra šitas gėris? Jeigu žvelgti globaliai, tai yra 55 laipsniai ir 40'19.01'' šiaurės platumos ir 21 laipsniai 11'26.00'' rytų ilgumos.

Ar dabar suprantate, kodėl mūsų laiptinėse skelbimų lentos pilnos skelbimų "Pirksiu butą jūsų name"?

Gintaras