Apie 8 ir 9 procedūras neturiu nieko pranešti: tie patys pasiruošimo veiksmai, tos pačios spalvos brudai. Ir tas pat palengvėjimas po jų bei puikus miegas. Beje, ir energijos turiu daugiau. Bet šią apraišką vertinu rezervuotai - tiesiog gerai išsimiegu. Be to, prasidėjo vasara. Saulės spinduliai, per daug jų nepadauginus, irgi yra geras elementas. Antra vertus, galbūt puiki savijauta yra visų šių priežasčių rezultatas.
Vėl nusprendžiau savo pojūčius sulyginti su klaipėdietės poetės ir eseistės Dalios Bielskytės patirtimi. Ji aparatu naudojasi dvejus metus.
"Aš labai griežtai instrukcijų nesilaikau. Organizmas pats padiktuoja, kada reikia pradėti mirkyti kojas. Ima stigti energijos ir merkiu kojas į dubenį. Kai anksčiau laikiausi instrukcinių nurodymų ir tiksliai juos vykdžiau, numečiau dešimt kilogramų svorio. Tai nebuvo mano tikslas, bet tiek matyt svėrė toksinai, susikaupę mano organizme. Aš juk sirgau leukemija ir galiu tiktai spėlioti, kokių rūšių toksinų buvau "prifarširuota". Tik prašau nesuprasti manęs taip, kad aparatas pagydė. Gydė medikai ir medikamentai. Na, o po kojų mirkymo procedūrų pranyko maišeliai po akimis, nebetino kojos. Ir apskritai jaučiausi žvali. Dabar koks pusmetis kojų nemirkiau. O poreikį jau jaučiu", - patirtimi dalijosi D. Bielskytė.
Rašyti komentarą