Šeštąjį kartą procedūrai ruošiausi itin kruopščiai - bent kelis kartus perskaičiau instrukciją, o paskui kaišiojau laidelius vėl bijodama nesėkmės. Nors kasetę ir pakeičiau, tačiau nebuvau įsitikinusi, kad ji bus veikli. Mat gerokai apsinešusi... Spėjimas pasitvirtino: vėl purvai neina.
Ir tik kai aną dieną kasetę pakeičiau dar sykį, pusvalandį sėdėjau kojas sumerkusi ir "kaifavau" - eina. Tačiau naujų spalvų nešvarumų taip ir nepasirodė. Tos pačios rudos spalvos dėmės (nikotinas, riebalai)) oranžinės (druskos, sąnariai), juodos (sunkieji metalai).
Nusprendžiau savo potyrius ir pastebėjimus palyginti su aktoriaus Kosto Smorigino, kuris aparatą serijomis naudoja 8 mėnesius. Savo įspūdžiais ir potyriais aktorius mielai pasidalijo: "Mes su žmona kojas mirkome serijomis po dešimt kartų kas trečią dieną. Kaip ir nurodoma mūsų amžiaus grupei. Aš asmeniškai nesureikšminu tų besiskiriančių purvų spalvų. Beje, kartais jie taip susimaišo, kad net neatskirsi, kokios spalvos srautai išeina. Kadangi pirmiausiai valosi virškinimo organai, esu pajutęs ir acetono, sieros, geležies kvapus. Per pirmąsias procedūras vanduo būna labai drumzlinas. Skaidrėti pradeda po kokios aštuntos-devintos procedūros. Darau pertrauką. Aš negaliu teigti ir neteigiu, kad aparatas daro stebuklus. Tai tiesiog profilaktinė priemonė atsikratyti purvų, kuriuos be reikalo nešiojamės. Bet drąsiai galiu tvirtinti, kad pagerėja savijauta. Man, pavyzdžiui, susireguliavo kraujospūdis, išsivalęs toksinus puikiai miegu. Turiu daugiau energijos. Kai pajuntu, kad jos pradeda stigti, vėl kartoju procedūras. Juk dėl daugelio aplinkos veiksnių, kas be ko ir vartojamo maisto, organizmas vėl užsiteršia", - savo potyrius klostė K. Smoriginas.
Taigi, eksperimentą tęsiu. Bent kol kas, skirtingai nei K. Smoriginas, kvapų iš išsiskiriančių nešvarumų nepajutau...
Rašyti komentarą