Atnaujinta 20.38 val.
Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) telefonu aptarė tarptautinės paramos stabilumui Ukrainoje atkurti galimybes, praneša Kremliaus spaudos tarnyba.
"Apsvarstyti įvairūs situacijos Ukrainoje aspektai, taip pat tarptautinės paramos stabilumui Ukrainoje atkurti galimybės. V. Putinas taip pat pabrėžė, kaip svarbu įgyvendinti šalyje konstitucinę reformą, kuri užtikrintų teisėtus visų Ukrainos regionų gyventojų interesus”, - teigiama Kremliaus tinklalapyje.
V. Putinas ir A. Merkel "susitarė palaikyti glaudžius dvišalius įvairaus lygio kontaktus aptartais klausimais”.
Atnaujinta 16.30 val.
Ukraina pasmerkė Rusijos ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo vizitą Kryme. Kijevo teigimu, tai grubus tarptautinių normų pažeidimas, skelbia "Reuters".
"Užsienio reikalų ministerija Rusijos Federacijai skirtame pareiškime pareiškė protestą ir pažymėjo, kad oficialaus asmens vizitas kitos valstybės teritorijoje be išankstinio susitarimo yra grubus tarptautinės bendruomenės normų pažeidimas", - žurnalistams sakė ministerijos atstovas spaudai Jevhenas Perebijnis.
D. Medvedevas yra pirmas tokio aukšto rango Rusijos vyriausybės atstovas, atvykęs į Krymą po Rusijos įvykdytos pusiasalio aneksijos.
Atnaujinta 15.50 val.
Rusijos kariuomenė rengia saugumo planą Krymui iki 2020 metų, siekiant užtikrinti rusų karių tarnybą buvusiame Ukrainos regione, pranešė gynybos ministras Sergejus Šoigu, kuriuo remiasi "RIA Novosti".
Planuojama, kad Gynybos ministerija planą svarstys penktadienį per kariuomenės vadų susitikimą, kurio metu buvo diskutuojama apie klausimus, susijusius su karinių pajėgų dislokavimu ir išplėtimu Kryme, sakė S. Šoigu.
Rusija, kurioje yra privaloma vienerių metų karinė tarnyba, pranešė, kad Krymo gyventojai į kariuomenę bus šaukiami nuo kitų metų pradžios.
Gynybos ministerija informavo šio mėnesio pradžioje, kad mažiau nei 15 proc. iš 18 tūkst. Kryme dislokuotų ukrainiečių karių nusprendė išvykti iš pusiasalio šiam prisijungus prie Rusijos.
Atnaujinta 11.22 val.
Rusija pradėjo laipsnišką savo pajėgų atitraukimą nuo sienos su Ukraina, pranešė vienas Ukrainos gynybos ministerijos pareigūnas, nenurodęs, kiek karių Maskva išvedė iš tos teritorijos.
„Pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos buvo laipsniškai atitraukiamos nuo sienos“, – kariuomenės generalinio štabo atstovas Oleksijus Dmytraškivskis sakė duodamas interviu telefonu naujienų agentūrai AFP.
Kiek anksčiau pirmadienį žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad Paryžiuje pasibaigus Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry deryboms dėl Ukrainos problemos sureguliavimo, po kelių valandų, pripažinta, kad Rusija jau padėjo išvesti savo kariuomenę nuo sienos.
Newsru.com pranešė, kad ankstesnėse derybose amerikiečiai tvirtino, jog būtina išvesti karius, nes jų buvimas kelia įtampą ir baimę.
Kovo 31 d. kareivių skaičius, lyginant su praėjusios savaitės pabaigos duomenimis, sumažėjo mažiausiai keturis kartus ir toliau mažėja.
Praėjusį penktadienį rusų kareivių skaičius pasienyje, ukrainiečių ekspertų vertinimu, buvo apie 40 tūkst. (nors buvo kalbėta ir apie 100 tūkst.), o dabar – apie 10 tūkst.
„Maskva ne tik karštai tikina, kad neketina įsiveržti į Ukrainą, bet ir realiai atitraukė kai kuriuos dalinius nuo sienos... Tai nereiškia, kad galima nusivilkti milinę ir eiti namo, tačiau įsiveržimo tikimybė žymiai sumažėja. Galima sakyti, jog prieš savaitę Rusijos įsiveržimo tikimybę vertinome 80 proc., dabar – apie 50 proc. Tai džiugina“, – teigė Karinių ir politinių tyrimų centro vadovas Dmitrijus Tymčiukas.
Ukraina griežtai sureagavo į Sergejaus Lavrovo pasiūlymus
Ukraina griežtai sureagavo į Rusijos raginimą federalizuoti šalies struktūrą ir rusų kalbą paskelbti valstybine. Kijevas pareiškė, kad šiais pasiūlymais siekiama suskaldyti Ukrainą, rašo "Reuters".
Sekmadienį vakare paskelbtame neįprastai griežtame pareiškime dėl Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pasisakymų Ukrainos užsienio reikalų ministerija teigė, kad jis pateikė reikalavimus Ukrainai, kurių Maskva niekada neleistų savo šalyje.
"Kodėl Rusijai nepabandžius federalizmo (...). Kodėl nesuteikus daugiau galių Rusijos Federacijos regionams (...). Kodėl neįteisinus ir kitų, išskyrus rusų, valstybinių kalbų, įskaitant ukrainiečių, kuria kalba milijonai rusų?, - sakoma pareiškime. - Nereikia mokyti kitų. Geriau pasirūpinkite tvarka savo valstybėje".
Po savaitgalį S. Lavrovo pareikštų pasisakymų Rusijos televizijos interviu paskelbtame pareiškime kritikuojamas, ministerijos teigimu, Rusijos užsienio reikalų ministro "didaktiškas ultimatumo tonas".
Anot pareiškimo, tai parodo, kad Rusija kaip "reali agresorė" nesiekia jokio krizės sprendimo po Krymo aneksijos, kada per kovo 16 dieną įvykusį referendumą buvo balsuota už prisijungimą prie Rusijos Federacijos.
"Ši agresorė siekia vienintelio dalyko - visiškos Ukrainos kapituliacijos, žlugimo ir ukrainiečių valstybės sunaikinimo", - rašoma ministerijos pareiškime.
S. Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Džonas Keris (John Kerry) sekmadienį Paryžiuje dalyvavo susitikime dėl krizės Ukrainoje. Dž. Keris sakė Maskvai, kad reali pažanga Ukrainoje esą neįmanoma, jeigu iš pasienio nebus atitrauktos gausios Rusijos pajėgos.
Rašyti komentarą