Vengrijos valdžia toliau dusina žiniasklaidą

Kaip pasakoja LRT bendradarbė Vengrijoje Vija Pakalkaitė, šią savaitę buvo bent pora įvykių, kuriuos galima traktuoti kaip bandymą apriboti Vengrijos žiniasklaidos laisvę.

„Populiariausio naujienų portalo „Origo“ vyr. redaktorius buvo atleistas dėl galimai per didelio nosies kišimo į vyriausybės rūmų administratoriaus išlaidas. Kitas įvykis – pirmadienį valdantieji pateikė projektą, pagal kurį žiniasklaidos pajamos iš reklamos būtų apmokestinamos progresiniu būdu, tai reiškia, kad kuo daugiau gauna lėšų, tuo daugiau mokesčio reikia sumokėti“, – sako V. Pakalkaitė. Toks įstatymo pakeitimas, anot žurnalistės, labiausiai paveiktų RTL televiziją, kuri yra valdoma vokiečių ir laikoma gana neutralia.

Į šiuos įvykius sureagavo ir patys gyventojai, ir žiniasklaidos priemonės. „Vengrai paskelbus apie vyr. redaktoriaus atleidimą surengė spontanišką protestą netoli naujienų portalo. Dar vienas protestas planuojamas pirmadienį prie parlamento. O šį ketvirtadienį apie 60 Vengrijos žiniasklaidos priemonių protestuoja dėl reklamos. Kai kurie laikraščiai išėjo baltais puslapiais, o radijo ir televizijos stotys vakare planuoja 15 minučių nutilti“, – pasakoja pašnekovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad net provyriausybinė žiniasklaida jungiasi prie protesto: „Net ir vienas labai provyriausybinis laikraštis išėjo su redakcine skiltimi, kritikuojančia valdžios sprendimus“.

Sunkūs laikai Vengrijoje atėjo ir nevyriausybinėms organizacijoms. Kaip pasakoja V. Pakalkaitė, trijose nevyriausybinėse organizacijose, kurios įvairiems judėjimams skirsto Norvegijos vyriausybės pinigus, šią savaitę įvykdyti reidai. Jų metu buvo paimti dokumentai, kurie, teigiama, ir šiaip yra prieinami viešai.

„Taigi tie reidai traktuojami kaip noras kažką parodyti. Šios nevyriausybinės organizacijos kaltinamos sąsajomis su opozicine Žaliųjų partija, kuri yra pati mažiausia. [Manoma, kad iš tiesų] vyksta valstybinių verslo interesų kova, o to pridėtinė vertė – žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės laisvių apribojimai. Viena iš pagrindinių nevyriausybinių organizacijų, kurioje įvyko reidas, perskirsto Norvegijos vyriausybės pinigus per Briuselį, todėl manoma, kad Vengrijos vyriausybė norėtų perimti ir šį kanalą.

Panašiai vyksta ir su „Origo“ – jį valdo „Deutsche Telekom“. Tą pačią savaitę, kai paskelbta apie vyr. redaktoriaus atleidimą, buvo paskelbta ir tai, kad „Deutsche Telekom“ su Vengrijos vyriausybe susitarė dėl interneto įvedimo į kaimiškus regionus“, –  sako LRT bendradarbė Vengrijoje.

Skaičiuoja sekundes, kiek kalba valdžia, kiek opozicija 

Pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, nauji faktai mums dar kartą primena, kad žodžio laisvės situacija Vengrijoje yra labai sudėtinga.

„Nebe reikalo tiek ES aukščiausio lygmens institucijos, tiek ESBO ne kartą kritikavo įstatymus, kurie labai griežtai reguliuoja, riboja žurnalistų teises ir laisves bei apskritai visuomenės teises ir laisves. Šis atvejis ne vienintelis, kai su žurnalistais už kritišką požiūrį bandoma susidoroti“, – teigia D. Radzevičius.

Jis primena, kad prieš kelerius metus, sukūrus naują žiniasklaidos valstybinio reguliavimo sistemą, Vengrijoje iš darbo buvo išmestas valstybinio radijo žurnalistas vien už tai, kad protestuodamas prieš naują reguliavimą eteryje tiesiog dvi minutes patylėjo, žinodamas, kad kritikuoti valdžios negalima. „Panašu, kad situacija negerėja, o gal net blogėja“, – konstatuoja Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas. 

Kaip pasakoja D. Radzevičius, Vengrijoje veikia valdžios sukurta spaudos kontrolės tarnyba, kuri reguliuoja viską, kas vyksta žiniasklaidoje, be to, radijo, televizijos ir interneto veiklą dar prižiūri speciali institucija. „Ji netgi skaičiuoja sekundes, kiek televizijos eteryje duota laiko pasisakyti kokia nors tema premjerui arba vyriausybei, o kiek opozicijai. Jeigu žiniasklaidos priemonės duoda šiek tiek daugiau laiko opozicijai ar nevyriausybinėms organizacijoms negu numatyta, o premjerui ar valdžios įstaigoms nesuteikia tiek laiko, jos gali būti baudžiamos“, – teigia D. Radzevičius.       

Jo nuomone, vienintelis realus būdas priversti Vengrijos politikus  gerbti europines tradicijas ir vertybes žodžio laisvės srityje – kitų ES šalių politikų spaudimas per ES institucijas: „Jei kitų šalių politikai užsimerks, tai vietiniams žurnalistams ir žodžio laisvės bei žmogaus teisių gynėjams nebus įmanoma priversti Vengrijos politikų pakeisti požiūrį, ypač dabartinio premjero [Viktoro Orbano – LRT.lt]“.

Kartu D. Radzevičius apgailestauja, kad žodžio laisvė, spaudos nepriklausomybė šiandien politikams nėra pati aktualiausia tema. „Panašu, kad į ekonominius, energetinius ir kitus projektus koncentruojamasi daug labiau – piniginiai, probleminiai  klausimai užgožia pamatines vertybes“, – mano Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas.