Vakarietiška „demokratija“ Libijoje neprilipo

Vakarietiška „demokratija“ Libijoje neprilipo

Nepaisant Vakarų valstybių „įvestos demokratijos“ Libijoje toliau liejasi kraujas, o dvi dėl valdžios konkuruojančios grupuotės pradėjo tarpusavio mūšius sostinės Tripolio prieigose.

Per ginkluotus susirėmimus tarp maištininkų vadinamojo „feldmaršalo“ Kalifos Haftaro (Khalifa Haftar) vadovaujamų pajėgų ir Jungtinių Tautų (JT) remiamai Nacionalinės santarvės vyriausybei (GNA) ištikimų pajėgų netoli Libijos sostinės Tripolio žuvo mažiausiai 21 žmogus ir dar 27 žmonės buvo sužeisti.

Sekmadienį kovos įsisiautėjo į pietus nuo sostinės Tripolio, praėjus trims dienoms po to, kai K.Haftaras pradėjo puolimą, kad užimtų Tripolį.

Jungtinės Amerikos Valstijos užvakar prašė nedelsiant nutraukti K.Haftaro vadovaujamą karinį puolimą. JAV valstybės sekretorius Maikas Pompėjas (Mike Pompeo) sakė, kad jo šalis yra „giliai susirūpinusi“ dėl susirėmimų netoli Tripolio, ir aiškino, jog būtina vesti derybas.

M.Pompėjas pažymėjo, kad „Libijos konfliktas negali būti išspręstas karinėmis priemonėmis“, ir paragino visas puses „skubiai stengtis stabilizuoti situaciją“. „JAV kartu su savo tarptautiniais partneriais toliau ragina Libijos lyderius sugrįžti prie Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialiojo atstovo tarpininkaujamų politinių derybų. Politinis sprendimas yra vienintelis būdas suvienyti šalį <...>“, - sakė JAV valstybės sekretorius.

Nuo 2011 metų į chaosą panirusioje Libijoje veikia dvi konkuruojančios vyriausybės, kovojančios dėl šalies kontrolės: Vakarų remiama premjero Faizo Sarajo Nacionalinės santarvės vyriausybė Tripolyje ir Abdulos al Tanio (Abdullah al-Thani) ministrų kabinetas šalies rytuose, kurį remia parlamentas ir K.Haftaro Libijos nacionalinė armija.

Balandžio 4 d. K.Haftaras paskelbė Tripolio puolimo pradžią. Penktadienį gauta pranešimų, kad jo pajėgos aktyviai artėja prie sostinės iš pietų. F.Sarajas įsakė visiems jam lojaliems daliniams būti visiškos kovinės parengties ir, prireikus, naudoti jėgą.

Baimindamiesi, kad gali įsiplieksti didžiulės kovos, gyventojai pradėjo kaupti maisto ir kuro atsargas. JT duomenimis, apytikriai 2200 žmonių jau pabėgo iš vietos, kur vyksta kovos.

Politologo Vadimo Volovojaus komentaras:

 

Vadinamosios Libijos revoliucijos arba Vakarų „demokratijos įvedimo“ ten priežastys iki galo nėra aiškios.

Yra žinoma, kad Muamaras Kadafis (Muamar Ghaddafi) pirmiausia nepatiko tuometiniam Prancūzijos prezidentui Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozi), kurio rinkimų kampaniją M.Kadafis esą finansavo, todėl buvo daug kalbų, jog N.Sarkozi tiesiog pašalino savo kreditorių...

Vėliau sklido kalbos, kad M.Kadafis norėjo įvesti auksinį dinarą kaip bendrą visos Afrikos valiutą ir taip išvengti tarpusavio atsiskaitymuose dolerio, o tai niekaip negalėjo patikti amerikiečiams. Kad ir kaip ten būtų, Vakarai nusprendė Libijoje „įvesti demokratiją“, nes greičiausiai čia sutapo daugelio vakariečių interesai, todėl M.Kadafis buvo nuverstas.

Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad tuo metu Rusijos prezidentu buvo Dmitrijus Medvedevas.

Balsavimo JT dėl Libijos metu Rusija susilaikė... Teoriškai ten priimta rezoliucija atvėrė kelią karinei operacijai prieš Libiją, o D.Medvedevas vėliau sakė, kad „jie mane apgavo“... Kitaip sakant, dėl prezidento pozicijos Rusija į Libijos reikalus nesikišo, tačiau dabar jau taip nėra.

Po M.Kadafio nuvertimo Libija virto faktiškai žlugusia valstybe, prabilta ir apie tai, kad ši teritorija taps vieta, į kurią pradės plūsti „Islamo valstybės“ kovotojai, po to, kai jie galutinai bus išstumti iš Sirijos.

Tie patys kovotojai plūsta ir į Afganistaną bei Jemeną... Taigi, šiame visiškos betvarkės ir chaoso fone arba „įvestos demokratijos“ fone Libijoje susiformavo keli jėgos centrai, kuriems pradėjo vadovauti karo lauko vadai.

Vienas iš tokių centrų - vadinamoji „nacionalinė vyriausybė“, kuri yra labiau remiama Vakarų. Kitas centras - generolo ar „maršalo“ K.Haftaro vadovaujami būriai, kurie aktyviai flirtuoja su Rusija. Netgi kalbama, kad šio „maršalo“ pusėje kariauja šiuo metu madingos privačios Rusijos karinės kompanijos...

Taigi, K.Haftaras galbūt ne be Rusijos pagalbos paskaičiavo, kad dabar yra geriausias laikas perimti valdžią. Rusija dėl to tik laimi, jeigu „maršalas“ pradeda visiškai kontroliuoti savo šalį ir stabilizuoja naftos gavybą. Juo labiau kad M.Kadafio nuvertimo laikais rusai ten prarado nemažai pinigų. Matyt, atėjo laikas viską susigrąžinti...

 

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder