Trumpas prabilo apie išlygas dėl NATO atsako į potencialią Rusijos agresiją Baltijos šalyse

Kai dienraštis „The New York Times“ paklausė apie grėsmingus Rusijos veiksmus, keliančius nerimą NATO sąjungininkėms Baltijos šalims, D.Trumpas atsakė, kad tuo atveju, jeigu Rusija jas užpultų, jis spręstų, ar reikia suteikti joms pagalbą, tik išnagrinėjęs, ar tos šalys „vykdė savo įsipareigojimus mūsų atžvilgiu“.

„Jeigu jos vykdė savo įsipareigojimus mums – tuomet atsakymas yra „Taip“, – pridūrė jis, duodamas interviu trečiadienį.

Ketvirtadienį D.Trumpas turėtų oficialiai sutikti tapti Respublikonų partijos kandidatu į JAV prezidento postą.

D.Trumpo komentarai apie JAV įsipareigojimus suteikti pagalbą kitoms NATO narėms atitinka jo anksčiau jo išsakytas mintis dėl Jungtinių Valstijų vaidmens pasaulyje.

2014 metais 28 šalių Aljansas įkūrė ypač greito reagavimo pajėgas, kad apsaugotų labiausiai pažeidžiamas NATO nare nuo potencialios konfrontacijos su Rusija.

Per anksčiau šį mėnesį Varšuvoje vykusį bloko viršūnių susitikimą taip pat buvo nutarta dislokuoti Baltijos šalyse ir Lenkijoje keturis sąjungininkų batalionus – iš viso apie 4 000 karių.

Per 45 minutes trukusį pokalbį D.Trumpas betarpiškai iškėlė naujų klausimų dėl įsipareigojimų automatiškai ginti NATO sąjungininkes, jeigu jos būtų užpultos, sakydamas, kad pirmiausiai pasidomėtų jų pačių indėliu Aljanse.

Dešimtmečius sukęs verslą ir neturintis jokios ankstesnės politinės patirties D.Trumpas svarstė apie Amerikos karinės galios naudojimą užsienyje iš ekonomikos pozicijų.

Pavyzdžiui, jis tvirtino, kad Amerikai galbūt nebūtina dislokuoti savo karius užsienyje, nors sutiko, kad tai gali būti geras pasirinkimas.

„Jeigu nuspręstume, kad turime ginti Jungtines Valstijas, visada galime dislokuoti“ karius už JAV ribų, D.Trumpas sakė laikraščiui, pridūręs, kad taip būtų daug pigiau.

Šiame interviu D.Trumpas taip pat sakė, kad nėra linkęs kritikuoti Turkijos dėl politinių oponentų triuškinimo ir piliečių laisvės varžymo po praeitą savaitę toje šalyje mėginto įvykdyti karinio perversmo.

Kalbėdamas apie Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną), jis pareiškė: „Labai jį gerbiu dėl gebėjimo pakreipti tą padėtį... Kaip žinot, kai kurie žmonės sako, kad tai buvo surežisuota. Aš taip nemanau.“

Jungtinės Valstijos „neturi teisės pamokslauti“ Turkijai arba kitoms šalims, kai „žmonės šaltakraujiškai šaudo į policininkus“, pažymėjo D.Trumpas.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.