Talino meras - už rusų kalbą mokyklose

Neseniai šios šalies prezidentė Kersti Kaljulaid buvo susitikusi su Rusijos Federacijos vadovu Vladimiru Putinu, o pastarosiomis dienomis prorusišką poziciją išsakė Talino meras Michailas Kolvartas (Mihhail Kįlvart), Kazachstane gimęs korėjietis. Bendraudamas su TASS korespondentais, M.Kolvartas pasisakė už tai, kad Estijos mokyklose būtų išsaugotas dėstymas rusų kalba.

„Mokykla tai ne tik švietimo sistemos, bet ir kultūros dalis. Rusakalbiai yra neatsiejama Estijos visuomenės ir valstybės dalis. Jų kultūra praturtina mūsų visuomenę, tad ją būtina išsaugoti. Kaip ir būtina išsaugoti mokyklose rusų kalbą“, - teigė Talino vadovas.

Tiesa, jis pasisakė ir už tai, kad rusakalbių mokyklose būtų didinamas dalykų, dėstomų estų kalba, skaičius. Pasak mero, sprendžiant šį klausimą pastebima pozityvi dinamika, tampanti puikiu abipusės integracijos pavyzdžiu. Taip pat M.Kolvartas pažadėjo, kad Talinas ir toliau laikysis „laisvo mokymosi modelio ir kalbos pasirinkimo principo“.

Miesto meru M.Kolvartas tapo 2019-ųjų balandį. Jo kandidatūrą palaikė 45 iš 70 tarybos deputatų. Nors ir turėdamas estiško kraujo, gimtąja savo kalba miesto vadovas laiko rusų.

Įdomu tai, kad kiek anksčiau naujoji Estijos prezidentė, nepaisant bendravimo su Rusija, pasisakė už dvikalbės švietimo sistemos likvidavimą. Šalies vadovės teigimu, rusų kalbos naudojimas švietimo sistemoje „kelia pavojų estų kalbai ir kultūrai“.

K.Kaljulaid buvo įsitikinusi, kad visos šalies politinės jėgos vienodai mato būsimąją Estijos švietimo sistemą ir atsisakius joje naudoti rusų kalbą baigsis Estijos gyventojų skirstymas į „dvi bendruomenes“.

Šiai dienai maždaug 30 proc. Estijos gyventojų gimtąja kalba nurodo rusų. Rusakalbiai gyvena visuose šalies regionuose, didžiausia jų koncentracija fiksuojama šalies šiaurės rytuose ir pietrytinėje Talino dalyje.

Estijoje veikia 74 mokyklos, kur dalis dalykų dėstoma rusų kalba. Tiesa, pastarųjų skaičius neviršija 60-ies proc. bendro dėstomų dalykų skaičiaus.