Stichija Japonijai gali kainuoti beveik 200 mlrd. JAV dolerių

Japonijos valdžios išlaidos žemės drebėjimo padariniams įveikti gali viršyti 180 mlrd. JAV dolerių, arba 3 proc. BVP. Ekspertai prognozuoja, kad trečiai pagal dydį pasaulio ekonomikai teks išleisti sugriautos infrastruktūros atstatymo darbams rekordinę sumą - didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Situaciją apsunkina ir tai, kad šiuo metu Japonijos valstybės skola du kartus viršija šalies BVP dydį, vertinamą maždaug 5 trln. JAV dolerių.

Agentūros "Moody's" analitikas Tomas Bernas (Tom Byrne) pirmadienį perspėjo, kad dėl didžiulės skolos Tokijas gali prarasti investuotojų pasitikėjimą, dėl ko padidės valstybės skolos aptarnavimo kaina ir išlaidos žemės drebėjimo padariniams likviduoti. Naujais oficialiais duomenimis, bendras žuvusiųjų ir dingusiųjų be žinios skaičius viršija 10 tūkst. Labiausiai nuo stichijos nukentėjo šiaurės rytiniai šalies regionai, kuriems tenka 6-8 proc. Japonijos BVP. Ekspertai pabrėžia, kad situaciją apsunkina didelė žaliavų išteklių kaina: vien tik naftos kainos šiuo metu siekia aukščiausią lygį per 2,5 metų.

Be to, didelė tikimybė, kad valdžia galbūt nepakankamai įvertina nuo stichijos patirtus nuostolius. "Atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, galima teigti, kad nukentėjusių šalių valdžia dažnai nepakankamai įvertina nuostolius", - pažymi "Mitsubishi UFJ Securities" ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Brendanas Braunas (Brendan Brown).

"Kol kas neaišku, kiek ilgai bus nutrauktas elektros tiekimas ir kiek lėšų prireiks infrastruktūrai atkurti", - pabrėžia ekspertas.

"Credit Suisse" analitikai prognozuoja, kad iš viso Japonijos vyriausybė žemės drebėjimo padariniams likviduoti išleis apie 180 mlrd. dolerių. Vien tik atominės elektrinės atstatymo darbams prireiks 5 mlrd. dolerių. Savo ruožtu "Mitsubishi UFJ Securities" analitikai prognozuoja, kad šis rodiklis sieks 5 proc. BVP. Palyginimui: po žemės drebėjimo Kobėje 1995 metais Japonijos valdžia ekonomikai ir infrastruktūrai atkurti išleido apie 2 proc. BVP.