Sovietų Sąjunga atgimsta

Rusijos vidaus reikalų ministerija draudžia užsienio keliones milicijos pareigūnams, kitos teisėsaugos įstaigos teigia taip pat paseksiančios šiuo pavyzdžiu, tad daugiau kaip 4 mln. valstybės tarnautojų gali prarasti galimybę išvykti iš šalies. Tikėtina, kad šis apribojimas bus taikomas ir jų sutuoktiniams bei vaikams, rašo „The Washington post“.

Rusijos Dūma taip pat nusprendė penkių metų kalėjimo bausme bausti dalyvaujančius nesankcionuotose protestuose bei skleidžiančius neigiamą informaciją apie valdžią ir kariuomenės pareigūnus.

Prieš mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsakymą, pagal kurį nuo šių metų rugsėjo šalyje bus įgyvendinama programa „Pasiruošęs darbui ir gynybai“. Toks projektas buvo pradėtas Josifo Stalino laikais ir su įvairiais pakeitimais gyvavo iki pat SSRS žlugimo.

Praėjusių metų gegužę Rusijos valdininkams buvo uždrausta turėti sąskaitas užsienio bankuose.

„Visi šie Rusijos valdžios sprendimai atitinka bendrą Rusijos saviizoliacijos liniją, vykstančią Sovietų Sąjungos pagrindu. Jei prisimintume Sovietų Sąjungos laikus, tuomet išvažiuoti į užsienį be specialaus KGB leidimo negalėjo niekas, ne tik milicija ar kariškiai. Tai yra pirmasis etapas. Tačiau šia linkme V. Putino režimas eina jau kurį laiką“, – teigia Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas M. Laurinavičius.

V. Putino mėginimus grįžti į Sovietų Sąjungos laikus įžvelgia ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) senatorė ir valstybės sekretorė Hillary Clinton. „Rusija turėtų ir galėtų būti kur kas dinamiškesnė ir sėkmingesnė šalis, jei Putinas nebandytų pasukti laikrodžio atgal į Sovietų Sąjungos laikus“, – trečiadienį, kaip pranešė naujienų agentūra „Associated press“, Konektinuto universitete kalbėjo JAV politikė.

M. Laurinavičius: sovietinė tvarka reikalinga didesnei šalies kontrolei

RESC analitiko M. Laurinavičiaus teigimu, tapatinti ekspansinių V. Putino režimo užmojų ir Sovietų Sąjungos tvarkos atkūrimo šalies viduje nereikėtų.

Politologas siūlo atkreipti dėmesį į pagrindinio Rusijos imperializmo ideologo Aleksandro Dugino mintis, kurios liudija, kad Rusija toli gražu nebūtų linkusi sustoti ties buvusių Sovietų Sąjungos sienų atkūrimu. Todėl, pasak M. Laurinavičiaus, ši ekspansija konkrečios sąsajos su Sovietų Sąjungos atkūrimu neturi.

„Mano galva, kalbant apie Sovietų Sąjungos atkūrimą, nėra visai tikslu pripaišyti Ukrainos operaciją. Žinoma, V. Putinas turi didžiulių ekspansinių tikslų, bet tai ne visai Sovietų Sąjungos atkūrimas. Ekspansija yra viena, ji kartais gali priminti Sovietų Sąjungos atkūrimą, visai kas kita yra tai, ką Putinas daro šalies viduje. Daugelis sprendimų iš tiesų kartoja Sovietų Sąjungos modelį. Tai ir jau seniai pradėtas valstybinių korporacijų kūrimas, taip šiek tiek grįžtant prie planinės ekonomikos, ir daugybė kitų dalykų“ – pažymi M. Laurinavičius.

Pasak politologo, draudimas valdininkams turėti sąskaitas užsienio bankuose, iš šalies išvykti kariškiams ir milicininkams, kalbos apie tai, kad rusai turėtų ilsėtis tik Rusijos kurortuose, o ne važinėti po užsienio kurortus yra Sovietų Sąjungos praktika. Jo teigimu, ši praktika yra reikalinga tam, kad V. Putino režimas galėtų labiau kontroliuoti savo šalį.

„Kuo labiau užsidarai, tuo lengviau gali kontroliuoti šalį. V. Putinas nesiruošia kurti demokratinės valstybės, tad ją stiprina autoritariniais metodais“, – sako M. Laurinavičius.

L. Kasčiūnas: tai gali būti pasirengimas griežtesniems veiksmams

Pasak RESC analitiko Lauryno Kasčiūno, kai kurie V. Putino režimo sprendimai gali reikšti arba bandymą mažinti šalies jautrumą Vakarų sankcijoms, arba pasirengimą griežtesniems išoriniams veiksmams.

„Galima kalbėti apie autarkijos [ekonominė politika, siekianti sukurti uždarą nacionalinį ūkį, galintį apsieiti be tarptautinių ekonominių ryšių – LRT.lt] principą, kuris įsigali Rusijos vidaus ir užsienio politikoje. Draudžiant užsienio keliones, sąskaitas užsienio bankuose mažinamas režimo jautrumas įvairioms sankcijoms. Kita vertus, kai yra koncentruojamos įvairios struktūros, galima numanyti pasirengimą veiksmams, susijusiems su griežtesnės išorės politikos aspektais“, – kalba L. Kasčiūnas.

Politologo teigimu, konfliktas su Vakarais suteikia V. Putinui dar didesnę galimybę įtvirtinti savo autokratinį režimą, todėl dar labiau siaurinamos galimybes kritikuoti, apribojami alternatyvios nuomonės kanalai.

„Rusija taip reaguoja į krizes – sustiprėja ir daugiau galios savo rankose sutelkia autokratinis režimas. Turbūt ne išimtis bus ir šis konfliktiškas santykių su Vakarais etapas. Čia matomos analogijos su Sovietų Sąjunga, tačiau idėja įgauna naujus tikslus ir formas. Bet nėra lengva suprasti, ko iš tiesų siekiama – ar dar labiau integruoti visas savo struktūras, ar tai yra pasiruošimas tolesniems išoriniams veiksmams“, – pažymi L. Kasčiūnas.