Net švelniausias Irano keršto scenarijus būtų košmaras

Irano ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas generolas majoras Mohammad Baqeri teigė, kad jei Jungtinės Valstijos imsis atsakomųjų veiksmų prieš Iraną po to, kai šis raketomis atakavo JAV karines bazes Irake, Teherano atsakas „bus dar stipresnis ir triuškinantis“, praneša valstybinė naujienų agentūra IRNA.

Kalbėdamas apie prieš karines bazes nukreiptą operaciją, generolas majoras M. Baqeri sakė, kad „tai tebuvo maža Irano pajėgumo dalis“, kurį gali pademonstruoti Irano karinės pajėgos. „Šiandien atėjo metas nelemtiems Jungtinių Valstijų pareigūnams suvokti Islamo Respublikos galią ir rinktis principingus būdus, priversiančius jų teroristinę kariuomenę palikti regioną“, – sakė jis.

Kiek anksčiau trečiadienį Iranas pareiškė, kad apšaudęs raketomis karines bazes Irake, kur dislokuoti JAV kariai, įvykdė ir „baigė“ savo „savigynos“ atsaką dėl įtakingo generolo Qasemo Soleimani nužudymo.

„Iranas ėmėsi ir baigė [vykdyti] proporcingas savigynos priemones“, nusitaikęs į bazę, iš kur buvo įvykdyta „baili ginkluota ataka prieš mūsų piliečius ir įtakingus pareigūnus“, socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas.

„Nesiekiame karo eskalacijos, bet ginsimės nuo bet kokios agresijos“, – sakė jis.

Irano televizija: Irako sukarintų pajėgų tinklas pradėjo operaciją prieš JAV

Irakiečių sukarintų pajėgų tinklas „Hashed al Shaabi“ pradėjo didelę operaciją prieš amerikiečių karius Irake, trečiadienį pranešė Irano televizija „Press TV“.

„Kovos su terorizmu grupuotė... „Hashed al Shaabi“ paskelbė triuškinamos atsakomosios operacijos prieš Jungtines Valstijas pradžią“, – sakoma pranešime. Irano Revoliucinė gvardija antradienį apšaudė raketomis karines bazes Irake, kur dislokuoti JAV kariai.

Trečiadienį Iranas pareiškė, kad tai buvo „savigynos“ atsakas dėl JAV tikslinio smūgio, per kurį žuvo įtakingas iraniečių generolas Qasemas Soleimani (Kasemas Soleimanis).

Pentagonas pranešė, kad iš Irano buvo paleista keliolika balistinių raketų, kuriomis taikytasi į mažiausiai dvi Irako karines bazes Al Asade ir Arbilyje, kur dislokuoti JAV kariuomenės ir koalicijos nariai.

Irano žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad Revoliucinės gvardijos operacija buvo pavadinta „Kankinys Soleimani“.

Sausio 3 dieną buvo pranešta, kad įsakius JAV prezidentui Donaldui Trumpui iš amerikiečių drono buvo suduotas smūgis Bagdade, per kurį žuvo Irano Revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) specialiųjų pajėgų vadas Q. Soleimani ir į Irako vyriausybės sausumos pajėgas inkorporuoto „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas.

Ali Khamenei kreipėsi į tautą

Aukščiausiasis Irano lyderis ajatola Ali Khamenei, trečiadienį Teherane per televiziją kreipdamasis į tautą pasakė, kad „Jungtinėms Valstijoms šiame regione ne vieta“.

Kalbėdamas perpildytoje salėje, A. Khamenei išaukštino nukautąjį generolą Qasemą Soleimani, pavadindamas jį narsiu ir bebaimiu. Dauguma žiūrovų, klausydamiesi šios jo kalbos, raudojo ir piktai šūkavo.

A. Khamenei pareiškė, jog Q. Soleimani mirtis reiškia, kad „revoliucija dar gyva“. „Šiąnakt mes jiems trenkėme antausį“, – pasakė jis, kalbėdamas apie atakas prieš JAV objektus.

Minia į šiuos žodžius sureagavo skanduodama: „Mirtis Amerikai!” A. Khamenei pridūrė: „Kalbant apie konfrontaciją, tokio lygio karinių veiksmų nepakanka. Svarbu, kad korumpuotosios Amerikos čia apskritai nebeliktų.“

Irano prezidentas Hassanas Rouhani įspėjo JAV, kad po Qasemo Soleimani nužudymo Amerikos pajėgos bus atšauktos iš Artimųjų Rytų.

„Jūs nukirtote Q. Soleimaniui ranką, todėl jūsų kojos šiame regione nebebus“, – cituoja jo žodžius Irano žiniasklaida. BBC korespondentas saugumo klausimais Frankas Gardneris įžvelgia potekstę: pagrindinis Irano tikslas yra išstumti JAV pajėgas iš Artimųjų Rytų.

Tad, pasak jo, ko gero, tai dar ne pabaiga. Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas pareiškė, kad raketų smūgiai JAV bazėms Irako teritorijoje buvo „teisėta savigyna“, o amerikiečiai, vertindami situaciją, neturėtų „remtis iliuzijomis“. Tai trečiadienį pranešė „Reuters“, remdamasi Irano televizija.

„Mūsų veiksmai buvo teisėta savigyna, ir Jungtinės Valstijos neturėtų jų vertinti, remdamosi iliuzijomis“, - cituoja agentūra Irano URM vadovo žodžius.

Smūgių įžūlumas nebūdingas Iranui

Smūgių įžūlumas buvo itin nebūdingas Iranui, kuris būdavo linkęs užmaskuoti atakas prieš JAV interesus ar karius pasinaudodamas marionetinėmis šiitų pajėgomis.

Tuo metu per šią ataką buvo panaudota įprastinė ginkluotė, o Irano pajėgos netrukus prisiėmė atsakomybę. „Tai yra didelė eskalacija. Balistinės raketos, atvirai paleistos iš Irano į amerikiečių taikinius, yra nauja fazė“, – sakė šiitų ginkluotųjų grupuočių specialistas Phillipas Smythas.

Po Irano apšaudymo raketomis D. Trumpas antradienio vakarą nesikreipė į tautą per televiziją, nors yra susiklosčiusi tokia neoficiali prezidentinė tradicija. Vis dėlto jis turėtų paskelbti pranešimą trečiadienio rytą Vašingtone. Paskelbus apie bazių apšaudymą, šoktelėjo naftos kainos.

Tuo metu JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) pranešė uždraudžianti JAV registruotoms oro linijoms skraidyti virš Irako, Irano, Persijos įlankos ir Omano įlankos, kad būtų išvengta potencialios „klaidingos [orlaivių] identifikacijos“.

Atvira konfrontacija įvyko po kelių dienų Vašingtono ir Teherano žvanginimo ginklais ir kilusios painiavos dėl JAV karių Irake, kur taip pat kilo pasipiktinimas dėl bepiločio orlaivio smūgio, ateities.

Per antradienį Irane vykusias Q. Soleimani laidotuves Irano Revoliucinės gvardijos vadas Hosseinas Salami pažadėjo „atkeršyti“ už jo žūtį. Kiek anksčiau D. Trumpas perspėjo, kad „jei Iranas padarys kažką, ko neturėtų, jie labai smarkiai nukentės nuo padarinių“. Q. Soleimani, vadovavusį elitinėms Kudso (Jeruzalės) pajėgoms, atsakingoms už Revoliucinės gvardijos operacijas užsienyje, jis pavadino „monstru“.

Tačiau D. Trumpas taip pat pakeitė savo ankstesnę poziciją, kad jis turi teisę karo metu įsakyti smogti Irano kultūros paveldo objektams. Sulaukęs griežtos kritikos, kad tokia ataka būtų karo nusikaltimas, D. Trumpas pareiškė, kad jis nemato nieko prieš laikytis tarptautinės teisės.

Tačiau prezidentas pakartojo savo ankstesnį skundą, kad laiko tokius suvaržymus neteisingais.

Per Q. Soleimani laidotuves jo gimtajame Kermano mieste pietryčių Irane susidarius spūsčiai žuvo 56 žmonės, o dar 213 buvo sužeisti, informavo vietos žiniasklaida.

Irano naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad generolas buvo palaidotas antradienio vakarą.

Užsienio karių išvedimas

Kelios valandos prieš Irano ataką, D. Trumpas stengėsi nutraukti painiavą dėl savo planų maždaug 5 200 JAV karių Irake atžvilgiu.

Jis sakė, kad amerikiečių kariai ten turėtų likti, nors Irako parlamentas prieš kelias dienas paragino juos palikti šalį. „Kažkuriuo metu norime pasitraukti, bet dabar nėra tinkamas metas“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė prezidentas.

Nepaisant Vašingtono pareiškimų, kelios sąjungininkės nusprendė išvesti iš šalies dalį savo karių, tad kilo abejonių dėl JAV vadovaujamos misijos, padedančios Irako kariams kovoti su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), ateities.

Kanada paskelbė, kad dalis iš jos maždaug 500 karių bus perkelti į Kuveitą, o NATO pranešė, kad taip pat laikinai perkelia dalį karių į kitas bazes Irake ir už jo ribų. Dar kelios valstybės, įskaitant Vokietiją ir Rumuniją, paskelbė planus perkelti savo pajėgas iš Irako.

Prancūzija ir Italija pabrėžė neketinančios to daryti.

Mįslingas laiškas

Sekmadienį irakiečių parlamentas pritarė rezoliucijai, raginančiai išprašyti iš šalies JAV karius.

Pirmadienį pasirodė laiškas, kuriame JAV brigados generolas Williamas Seely informavo irakiečių kariškius, kad amerikiečių pajėgos esą ruošiasi palikti Iraką.

Tuo metu Vašingtone JAV pareigūnai stengėsi tai paneigti, vadindami tą laišką per klaidą išsiųstu juodraščiu arba, kaip sakė D. Trumpas, melagingu laišku. „Nieko nežinau apie tą laišką, – žurnalistams sakė D. Trumpas. – Kiek suprantu, tai buvo nepasirašytas laiškas. Nežinau, ar tas laiškas buvo melagingas, nepasirašytas ar dar koks nors.“

Tačiau Irako premjeras Adelis Abdel Mahdi antradienį pabrėžė, kad į gautą laišką buvo sureaguota rimtai.

„Tai nebuvo popieriaus lapas, iškritęs iš spausdintuvo ir atsitiktinai mus pasiekęs“, – sakė A. Abdel Mahdi per vyriausybės posėdį, kuris buvo transliuojamas per televiziją. Antradienį D. Trumpas sakė, kad norėtų, jog iš Irako galiausiai būtų išvesti kariai, bet pabrėžė, kad tai padarius netinkamomis sąlygomis reikštų strateginę dovaną Iranui.