Nerimą keliantis pretekstas

"Ukraina ir Rusija yra viena šalis, viena tauta, todėl sakyti, kad rusai negali kištis į ukrainiečių santykius - nedera", - tvirtina V. Titovas.

Tačiau Baltijos šalių ukrainiečių asociacijos pirmininkas Leonidas Tregubas primena, kad "Hitleris Sovietų sąjungą užpuolė prieš tai nepaskelbęs karo, o Putinas dabar pasielgė lygiai taip pat".

Tiek Rusijos veiksmus smerkiantys, tiek palaikantys klaipėdiečiai sutaria dėl vieno - pasaulis turi dėti visas pastangas, kad Ukrainoje neprasidėtų karas.

"Juk visi žinome, kad mūsų laikais nebūna taip, kad karas vyksta kažkur. Drugeliui kažkurioje pasaulio šalyje suplazdenus sparnais kitur gali įvykti žemės drebėjimas", - primena klaipėdietė Seimo narė Irina Rozova, politinės partijos Rusų aljanso narė.

Pretekstas tinka bet kur

Prognozuoti, kaip gali toliau klostytis įvykiai Ukrainoje, ko gero, per daug sudėtinga užduotis net ir didžiausiems užsienio politikos asams. Juolab kad daugelis net nesitikėjo, jog Rusija žengs tokį žingsnį ir įves ginkluotas pajėgas į Krymą.

"Galbūt visi buvo per daug nuvertinę Rusiją. Manyta, kad rusai, paskendę olimpiados reikaluose, Maidano įvykius nuris kaip karčią piliulę. Tačiau ji, įvertinusi Ukrainos orientaciją į Europą kaip geopolitinę netektį, reaguoja gana agresyviai", - situaciją komentavo politologas Saulius Šiliauskas.

Kita vertus, tokius Rusijos veiksmus esą buvo galima prognozuoti. S. Šiliausko kolega Arvydas Cesiulis priminė, kad Krymas niekada nebuvo visiškai integruotas į Ukrainos valstybę. O Rusija visą laiką suvokė save esant didžia valstybe, turėdama omenyje ir Ukrainos kontrolę. Taigi esą iš anksto buvo aišku, kad Rusija darys viską, jog išlaikytų Ukrainą.

"Putino lozungas, esą jie Kryme nori ginti Rusijos piliečių interesus, kelia nerimą. Juk Rusijos piliečių gyvena daugelyje šalių. Tuomet yra kuo puikiausias pretekstas įžengti į bet kurią valstybę ir pasakyti, kad mes einame ginti Rusijos piliečių interesų", - sako Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas Antanas Bučinskas.

Pasak jo, tai unikalus demagoginis lozungas, kuriuo bandoma pateisinti agresiją.

A. Cesiulis pastebėjo, kad dabartinė Ukrainos situacija yra labai nepalanki - rusai gali daryti ką tik nori, o pati Ukraina neturi vieningos aiškios politikos, kaip tą situaciją išspręsti.

"Ant Maidano gražių idėjų toli nenuvažiuosi. Reikalingas ilgas ir kruopštus nuoseklus darbas su regionais. Dabartinė naujai atsiradusi Ukrainos valdžia atėjo ant protestų bangos. Protestai tinka, kai reikia ką nors nugriauti, bet netinka tuomet, kai reikia ką nors sukurti. O kurti labai sudėtinga, kai nėra pinigų. Taigi katastrofiška Ukrainos ekonominė situacija taip pat padeda Rusijai vykdyti savo politiką", - komentavo A. Cesiulis.

Kur tvirtas kumštis?

Politologams ypač užkliūva JAV ir ES tūpčiojimas vietoje.

"Nematome jokių konkrečių ir aiškių įspėjimų Rusijai dėl keliamos agresijos Ukrainoje. Suprantama, juk Europos Sąjungoje galią turi didžiosios valstybės, kurios yra prisijungusios prie Rusijos energetinių resursų. Taigi Ukraina ES didžiosioms valstybėms yra mažiau svarbi nei Rusija. Tai - ne pirmas toks atvejis, kai bendrijos viršūnės, peržengdamos mažų valstybių interesus, tiesiogiai derisi su Maskva", - pažymėjo A. Bučinskas.

O JAV prezidento žingsnius, pasak jo, riboja Kongresas.

A. Bučinsko nuomone, jei ir toliau NATO, ES šalys veiks taip neryžtingai kaip iki šiol, procesai Ukrainoje bus chroniški ir ilgalaikiai, o Krymo dalis liks okupuota Rusijos kariuomenės.

"Sveikas protas turi nugalėti. Juk nėra ir Putinas pamišęs. Aš bent noriu tuo tikėti. Nors Angela Merkel viešai pareiškė, kad Putinas jau prarado ryšį su realybe ir nebemato realios situacijos. Bet aš nelinkęs manyti, kad kils karas. Tiek ES, tiek JAV turi pakankamai priemonių nuraminti Putiną, tik kažkodėl jų nenaudoja", - sakė A. Bučinskas.

Priemonių yra

A. Cesiulio manymu, priemonės galėtų būti labai paprastos: Rusijos vadų indėlių užšaldymas Vakarų bankuose bei sugriežtinta vizų kontrolė.

"Rusai Rusijoje patys sau nėra įdomūs. Ir verslininkai, ir politinis elitas nekenčia Vakarų, nekenčia NATO, JAV, bet nori gyventi kaip Vakaruose. Taigi tuo ir reikėtų sužaisti", - svarstė A. Cesiulis.

Politologas viliasi, kad rusai jau pademonstravo savo jėgą ir toliau Krymo neis. Tačiau ar jie išeis iš Krymo, labai priklauso nuo tarptautinės bendruomenės sprendimų.

"Laukiam, kada Vakarai pasakys savo griežtą žodį. Bet ES kaip vienas veiksnys yra abejotinas. Vienas buvusio JAV prezidento patarėjas yra pasakęs: "Kas ta ES? Kokiu telefonu skambinti, kad išgirstum kokį nors sprendimą?" Iš tiesų nėra centralizuotų institucijų, kurios vykdytų koordinuotą politiką. Vokiečiai, anglai, prancūzai turi savo politiką. Mes, maži, nauji, rėkiame ir taip pat galvojame, kad turime savo žodį. Taigi - palaida bala, o rusai tuo naudojasi. Žino, kad visi tik pašnekės, pasmerks, ir viskas tuo pasibaigs", - apgailestavo A. Cesiulis.

Pasak S. Šiliausko, pirmiausiai turėtų įvykti susitarimas tarp skirtingų politinių jėgų Ukrainos viduje.

PALAIKYMAS. Vakar kai kurie klaipėdiečiai prie Rusijos konsulato suorganizavo dar vieną Ukrainos palaikymo akciją. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Ko gero, tai turi būti daroma tarpininkaujant tarptautiniams stebėtojams - ne tik iš ES, bet ir iš Rusijos. Svarbiausia, kad būtų užkirstas kelias galimoms provokacijoms ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Kraštutinių radikalų, kurie viską nori spręsti jėga, yra abiejose pusėse. Taip pat yra norinčių tai išprovokuoti. Išsaugoti valstybės integralumą ir suverenumą bei išvengti kraštutinumų - sudėtinga užduotis tarptautinei bendruomenei ir susiskaldžiusiam Ukrainos politiniam elitui. Todėl prognozuoti, kaip bus toliau labai sunku", - kalbėjo S. Šiliauskas.

"Kokia meilė, kai su tankais veržiasi į svetimus namus?"

Leonidas TREGUBAS, Pabaltijo ukrainiečių asociacijos pirmininkas

Šis Rusijos veiksmas užtraukė gėdą rusams ne vienam dešimtmečiui. Suprantu, kad vietinės Rusijos žiniasklaidos priemonės yra pavaldžios Putinui, tačiau skleidžiamas melas vis tiek žeidžia ir skaudina. Man labai keista jų skelbiama meilė Ukrainai, kai su tankais veržiamasi į svetimus namus. Tikiuosi, kad Rusijos valdžia išves kariuomenę ir Kryme viskas liks taip kaip buvę.

"O kas daugiau gali jiems padėti?"

Viačeslavas TITOVAS, Klaipėdos miesto Tarybos narys

Mano nuomone, Ukraina, Rusija, Baltarusija yra viena šalis, viena tauta, todėl sakyti, kad rusai negali kištis į ukrainiečių santykius, - nedera. O ką daryti, jei Ukrainoje vaikšto vyrai su automatais? Kas daugiau gali jiems padėti - tik Rusija. Europa jiems nepadės. Ukrainoje dabar anarchija, nėra valdžios. Todėl visų pirma reikia organizuoti rinkimus ir įvesti tvarką. O kas tą tvarką gali padaryti? Galbūt Rusija.

"Turime per mažai informacijos"

Irina ROZOVA, Seimo narė (partija Rusų aljansas)

Tai yra Ukrainos tautos tragedija. Norisi tikėtis, kad situacija stabilizuosis, nes tai yra reikalinga mums visiems. Tam, kad galėtume daryti kokias nors išvadas, manau, mes turime per mažai informacijos. Tam, kad suprastum, kas yra kaltas ir kur yra tiesa, reikia dalyvauti tuose įvykiuose. Vertinant Krymo situaciją nenoriu tikėti, kad Rusijos valdžia priėmė tokius sprendimus, kurie neatitinka tarptautinės teisės. Mes nežinome sutarčių, kurios buvo pasirašytos tarp Rusijos ir Ukrainos, turinio. Negaliu patikėti, kad jau žmonės pavargo gyventi taikoje ir nori karo.

Chronologija

Naujienų agentūra "Unian" skelbė, kad prieigą prie Juodosios jūros blokuoja 10 Rusijos laivų, Kryme - daugiau nei 15 tūkst. karių.
Per vieną incidentą Sevastopolyje sužeisti du ukrainiečių kariai. Vienas jų neteko sąmonės, kitas patyrė nežymių sužalojimų. Pranešama, kad į juos Rusijos kariškiai metė granatą.
Daugiau nei 3 500 Rusijos Baltijos laivyno karių surengė taktines pratybas viename kariniame poligone Kaliningrado srityje.
Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis vakar pareiškė, jog Varšuva nori, kad NATO skubiai sušauktų tarybos posėdį pagal 4-ąjį Šiaurės Atlanto sutarties straipsnį. Jis numato NATO sąjungininkių konsultacijas, kai bent viena iš jų mano, kad yra kilusi grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui. Užfiksuota, kad Lenkijos karinė technika aktyviai perkeliama arčiau sienos su Ukraina.
Lietuvos Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai pasiūlė NATO parengti planus kaip gintis nuo Rusijos agresijos, ir dislokuoti tam tikrą skaičių karių prie rytinių sienų.
Svarstyti sankcijų įvedimą Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje dar per anksti, šis klausimas bus aptariamas su Europos Sąjunga (ES) ir NATO, jeigu toks poreikis kils, vakar pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, jeigu Rusija panaudos karinę jėgą Ukrainoje, jai gresia tarptautinė izoliacija. D. Grybauskaitės teigimu, Lietuva yra pasirengusi visiems netikėtumams, imamasi visų būtinų priemonių užtikrinti tiek Baltijos šalių saugumą, tiek Europos Sąjungos saugumą. Ji sakė palaikanti Lenkijos iniciatyvą surengti NATO 4-ojo straipsnio konsultacijas.
Šiomis dienomis pasirodžiusius Rusijos žiniasklaidos pranešimus, kad netoli Vilniaus esą rengti "Maidano riaušininkai", prezidentė ir krašto apsaugos ministras vadino Rusijos propaganda bei informaciniu karu. Prezidentė neatmetė galimybės, kad pastarieji įvykiai Ukrainoje privers Lietuvą sparčiau didinti gynybos biudžetą.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Viljamas Heigas (William Hague) paragino Rusiją atitraukti pajėgas iš Krymo, nes priešingu atveju jai tai "daug kainuos".
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Kimunas paragino Rusiją vengti veiksmų, kurie galėtų pabloginti padėtį Ukrainoje.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį apkaltino naujuosius Ukrainos lyderius pažeidžiant mažumų teises.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) turėtų "nedelsiant" pasiųsti savo stebėtojų misiją į Ukrainą, pareiškė JAV pasiuntinys Vienoje.
Kinijos ir Rusijos požiūris į situaciją Ukrainoje sutampa, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija po abiejų šalių diplomatijos vadovų pokalbio telefonu.
Rusija nenori karo su Ukraina, o parlamento leidimas surengti karinę intervenciją visų pirma turi pademonstruoti, kad Kremlius nusiteikęs rimtai, pareiškė šis šalies užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas.

Įžvalgos

Užsienio ekspertų nuomone, Rusijos į Ukrainos Krymo pusiasalį pasiųsti kariai JAV ir ES užklupo visiškai nepasiruošusius, tad sankcijų ir grasinimų įbauginti Kremliui gali ir nepakakti.
"Situacija pasisuko nenumatyta linkme, todėl visos suinteresuotos pusės šiuo metu improvizuoja", - teigia Prancūzijoje esančio Strateginių tyrimų centro analitikas Fransua Heisburgas (Francois Heisbourg).
"Sunkiausia atsakyti, ką Vašingtonas ir Briuselis darys, kad priverstų poną V. Putiną apsigalvoti, - kalbėjo Strateginių ir tarptautinių studijų centro programų direktorius Andžis Kačinsas (Andy Kuchins). - Dėl to nesu labai optimistiškai nusiteikęs".
Buvusio britų ambasadoriaus Maskvoje Roderiko Leino (Roderic Lyne) nuomone, derybos su Rusija dėl Krymo turėtų vykti "už uždarų durų".
"Rusai mėgsta žvanginti ginklais. Jeigu mes atsakysime tuo pačiu - konfliktas plėsis", - mano diplomatas, šiuo metu dirbantis Londono "Chatham House" politinių tyrimų centre.
Anot R. Leino, su Maskva būtina bendrauti "privačiai", o tam puikiai tiktų Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel), galinti perduoti "stiprią" žinutę Kremliui.
"Rusai dar neperžengė ribos, po kurios nebūtų galima pasitraukti... Nors esame arti jos", - sakė R. Leinas.
Anot A. Kačinso, absoliučią valdžią Kremliuje turintis V. Putinas gali veikti kur kas greičiau ir ryžtingiau nei visa Vakarų politinė stovykla, šiuo metu labiau besistengianti atrodyti vieninga, nei dedanti pastangas pačiam konfliktui spręsti. Anot eksperto JAV ir Europai gali teikti susitaikyti su Rusijos buvimu Kryme, nes Ukraina ginklu atsakyti į Maskvos agresiją nesiryžo ir greičiausiai nebesiryš.
"Svarbu kuo greičiau sugalvoti mechanizmą, kad tokie scenarijai nepasikartotų kituose pasaulio regionuose", - pridūrė A. Kačinsas.
Berlyne veikiančio Mokslo ir politikos fondo ekspertas Rusijos ir Rytų Europos klausimais Hansas Heningas Šrioderis (Hans Henning Schroeder) kalba apie tris galimus scenarijus:
1. Karas tarp Rusijos ir Ukrainos
Pasienyje su Krymu arba pačiame pusiasalyje vyks mirtini susirėmimai. Rusija dar labiau eskaluos situaciją ir pasiųs dar daugiau karių. Gali būti, kad mūšiai apims ir kitas Ukrainos dalis. Vakarai greičiausiai nesikiš, o skelbs sankcijas Maskvai.
2. Derybos ir stebėtojų nusiuntimas
Ukrainos atstovai ir Rusijos vyriausybė susės prie vieno stalo ir derėsis. Tai galėtų vykti tarpininkaujant JT arba ESBO. Siekdami kompromiso, visi veikėjai gali pripažinti Ukrainos teritorinį integralumą. Tuo pat metu Kijevas turėtų užtikrinti teises įvairioms etninėms grupėms Ukrainoje, pirmiausiai - rusams ir Krymo totoriams, bei suteikti joms garantijas. ESBO stebėtojai turėtų kontroliuoti, kad visi laikytųsi susitarimų.
3. Ukrainos skilimas
Toks scenarijus įmanomas, jei naujajai Ukrainos vyriausybei nepavyks atgauti visos šalies kontrolės. Kryme ir Ukrainos rytuose regionų lyderiai gali kreiptis į Rusiją ir paprašyti paramos. Atsirastų rusų protektoratų, kuriuose ukrainiečių vyriausybė neturėtų žodžio. Taip Ukraina ženkliai susilpnėtų.
Koks scenarijus yra realiausiais, kol kas sunku pasakyti.

ELTA

Klaipėdiečių apklausa

Edgaras
Politika nelabai domiuosi, bet apie įvykius Ukrainoje girdėjau. Man tiesiog gaila tos šalies žmonių, jie kenčia ir žūsta dėl to, kas ten vyksta.
 

Mindaugas
Aišku, kas ten darosi, kas ten kariauja. Vieni nori būti prie Europos, kiti - kaip ir anksčiau ir dėl to turi apsispręsti tik patys, niekas šiuo atveju nepadės. Jeigu svetimi įsikiš, sukiršins žmones ir bus tik blogiau.
 

Marytė
Blogai ten dabar - patys girdėjote, kas darosi. Norėčiau, kad ten būtų taika ir tiek.
 

Rasa
Svarbiausia, kad viskas, kas Ukrainoje dabar vyksta, baigtųsi taika - manau, jog tai įmanoma. Asmeniškai man tai baisu, ypač dėl to, kad į neramumus įtraukiami vaikai. Tai tikrai ne jų reikalas.
 

Gabrielius
Vyksta politiniai žaidimai ir tiek. Mes čia nieko nenulemsime, aišku, reikia rodyti, jog Ukrainą palaikome. Juk ją okupuoja, negalima taip. Tai tas pats, kaip pas mane į namus ateitų kaimynas ir sakytų - dabar čia gyvensiu aš.
Turėtų viskas išsispręsti taikiai, gal didžiųjų valstybių vadovų svaresnio žodžio reikėtų, ne tik apgailestavimų ir apsimestinio pykčio ant Rusijos. Rusija žaidžia žaidimą, pažais, užims Krymą ir vėl visi gyvensime kaip niekur nieko.

Kalbino Valdas PRYŠMANTAS