"Mistral" siūlo perkelti į Baltijos jūrą

Antradienį diskutuojant dėl vienos iš jų vėl pateiktas siūlymas ES nupirkti Prancūzijoje Rusijai pastatytus desantinius laivus „Mistral“ ir juos bazuoti Viduržemio arba Baltijos jūrose.  Esą „Mistral“ Baltijoje atgrasytų Rusiją nuo tokių veiksmų, kaip trukdymas tiesti elektros kabelį "NordBalt" tarp Lietuvos ir Švedijos.

Rezoliucijos dėl Bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo projekte teigiama, kad ES ir jos rytinių kaimyninių šalių saugumo aplinka darosi vis nestabilesnė ir nepastovesnė.

Konstatuojama, kad konfliktai Ukrainoje, Sirijoje ir Irake, aktyvėjanti teroristinė organizacija ISIS, Libijos krizė ir terorizmo grėsmė Afrikoje kelia tiesioginį pavojų ES saugumui. Todėl ES ir visos jos valstybės narės privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo pačių saugumą bei gynybą imantis „bendrų ir tikrai koordinuotų veiksmų“.

EP ketina paraginti Europos vadovų tarybą priimti sprendimus, kurie pagerintų ES gynybos pajėgumus, užtikrintų visapusišką veiksmų su NATO suderinamumą, kurtų greitai dislokuojamus karinius pajėgumus, stiprintų Europos gynybos agentūrą ir Europos gynybos pramoninę bazę.

Rezoliucijoje primenama pernai lapkritį patvirtinta ES kibernetinės gynybos politikos programa ir pabrėžiama, kad ES „reikia būti atspariai ir pasirengusiai reaguoti į kibernetinę krizę“, todėl raginama visas valstybes nares „nedelsiant gerokai padidinti savo kibernetinės gynybos pajėgumų plėtrą“ - investuoti į aukštos kvalifikacijos žmogiškąjį kapitalą ir mokslinius tyrimus ir inovacijas, spartinti bendradarbiavimą su NATO kibernetinės gynybos srityje.

Beje, šiuo rezoliucijos projektu išreiškiama parama italės Frederikos Mogherini (Federica Mogherini) paskyrimui naująja ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja. Žinia, jai Lietuva ir kai kurios kitos ES narės priekaištavo dėl pernelyg prorusiškos pozicijos.

Šios rezoliucijos pranešėjas EP narys iš Prancūzijos Arnodas Danženas (Arnaud Danjean) teigia, kad niekada dar nebuvo tokių saugumo iššūkių.

„Europa turi reaguoti diplomatinėmis, ekonominėmis ir karinėmis priemonėmis. Europa turi prisiimti atsakomybę ir už savo, ir už kaimynų saugumą. ES dabar turi 11 civilinių ir 5 karines misijas. Tačiau dažniausiai jos būna tik dėl matomumo, o efektyvumas nukenčia“, - teigė A. Danženas.

Estas EP narys Indrekas Tarandas savo ruožtu priminė Rusijos karinių jūrų pajėgų savivaliavimą trukdant tiesti elektros kabelį tarp Lietuvos ir Švedijos.

„Tai akivaizdus pavyzdys, kaip bendros gynybos politikos stoka daro įtaką ir energetiniam saugumui“, - sakė europarlamentaras.

Jis priminė ir Prancūzijos Rusijai pastatytus desantinius „Mistral“ laivus.

„Jei Prancūzija perduos Rusijai šiuos laivus, tai sukels saugumo problemas pačiai ES. Bet jei šiuos laivus nupirktų ES, jie galėtų įgyvendinti bendros saugumo ir gynybos politiką patruliuodami Viduržemio arba Baltijos jūroje. Vien jų buvimo Baltijoje užtektų, kad Rusija nebegalėtų demonstruoti savo jėgos. Sukurkime specialią biudžeto eilutę tokiai politikai, kitaip, vargu, ar mūsų vaikai bus mums dėkingi“, - ragino I. Tarandas.

Panašų pasiūlymą dėl „Mistral“ dar pernai rugsėjį buvo pateikęs Lietuvos europarlamentaras Gabrielius Landsbergis.

„Europos Sąjunga turėtų pademonstruoti tikrą solidarumą tiek su Ukraina, tiek tarpusavyje ir šiuos laivus išpirkti bendroms ES reikmėms, karinėms ir civilinėms-humanitarinėms misijoms bei operacijoms Viduržemio jūroje. Neabejoju, kad Lietuva sutiktų prisidėti savo dalimi, proporcingai bendram įnašui į ES biudžetą. Šiandien turime padaryti viską, kad naujausia karinė technika nepasiektų Rusijos režimo, kuris vykdo karinę agresiją prieš kitą Europos valstybę“, – tada teigė G. Landsbergis.

Rezoliucijos dėl Bendros saugumo ir gynybos politikos finansavimo projekte teigiama, kad  saugumo padėtis ES ir už jos ribų yra tokia, kad su  naujais pavojais ir grėsmėmis nė viena valstybė narė negali susidoroti viena, tad reikia stiprinti bendrą saugumo ir gynybos politiką.

Rezoliucijos dėl saugumo ir gynybos pajėgumų Europoje projekte teigiama, kad „Europos saugumui daugeliu atžvilgiu gresia tiesioginis pavojus, neturintis precedento nuo Šaltojo karo pabaigos“.  Joje išreiškiamas susirūpinimas, kad daugumoje valstybių vis dar mažinami gynybos biudžetai ir silpnina jų gynybos potencialą bei „iškelia klausimą dėl jų pasirengimo užtikrinti nacionalinį ir Europos saugumą“. 

Pasisakydama dėl minėtųjų rezoliucijų F. Moterini visiškai nepalietė saugumo klausimų, susijusių su Rusija, tačiau pareiškė, kad „laikas ambicingus siekius paversti darbais“. Komisarė žadėjo, kad sieks didesnio ES integravimosi saugumo ir gynybos srityje, glaudesnio bendradarbiavimo su NATO, Jungtinių Tautų Organizacija. 

Tačiau kai kurie europarlamentarai, ypač su Rusija siejamos Prancūzijos ultradešiniųjų partijos Nacionalinio fronto atstovai tvirtina, kad gynybos klausimus reikia palikti kiekvienai valstybei ir esą nereikia net užuominų apie bendrą Europos armiją.