Lietuviai išdrįso parodyti Briuseliui stuburą?

Pavyko suburti „stiprią koaliciją valstybių“, kurios atmeta kvotas, užvakar akcentavo Čekijos vidaus reikalų ministras Janas Hamačekas, bendro laiško Europos Komisijai iniciatorius. Kartu jis pridūrė, kad šalys pasirengusios bet kokia forma prisidėti prie ES išorės sienų apsaugos.

Tarp laišką pasirašiusiųjų yra ir likusių Višegrado valstybių - Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos - vidaus reikalų ministrai. Prie pareiškimo taip pat prisijungė trys Baltijos šalys ir Slovėnija.

Tikimasi, kad ES vidaus reikalų komisarė Ilva Johanson (Ylva Johansson) ateinančiomis savaitėmis pristatys naują „Migracijos ir prieglobsčio paktą“.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) balandį nusprendė, kad Lenkija, Vengrija ir Čekija per 2015 metų vadinamųjų „pabėgėlių“ krizę pažeidė ES teisę. Trys valstybės atsisakė įgyvendinti Briuselio sprendimus dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo iš Graikijos ir Italijos.

Tačiau naujoji ES vadovybė žadėjo atsižvelgti ir į Rytų Europos šalių pasiūlymus. Jeigu taip iš tikrųjų ir nutiks, tuomet ankstesnis EŽTT sprendimas atrodys neadekvatus.

Naujasis „Migracijos ir prieglobsčio paktas“ kurpiamas, atsižvelgiant į 2018 m. Jungtinėse Tautose priimtą migracijos paktą, sukėlusį didelį pasipriešinimą ES viduje.

Sveikai mąstančios Rytų Europos šalys tuomet iškart nurodė, kad netrukus išaugs nelegalių migrantų srautai, o taip pat baiminosi, kad valstybių galia galutinai sumenks ir neliks galimybės savarankiškai vykdyti migracijos politikos. Minėtas skandalingas EŽTT sprendimas tik patvirtino šiuos nuogąstavimus.

Remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro duomenimis, balandį buvo pateikta 8730 prieglobsčio prašymų.

Tai yra 86 proc. mažiau, lyginant su vasariu, kai žinybos sulaukė 61 421 prašymo suteikti prieglobstį. Nelegalių migrantų sumažėjo, nes dėl viruso krizės visos šalys uždarė sienas. Akivaizdu, kad tai yra geriausia priemonė, norint apsisaugoti nuo nelegalų. Dauguma prieglobsčio prašymų Europoje balandį gauta iš sirų. Toliau eina afganai, venesueliečiai ir kolumbiečiai.

Komentuoja migracijos ekspertas Dainius Paukštė:

Blogiausia, kad Europos Sąjunga nuolat stengiasi sukeisti netgi sąvokas. Jie visa tai vadina „migracijos paktu“, tačiau neatsako į klausimą, kas yra ta migracija? Iki šiol migracija reiškė žmonių persikėlimą gyventi į kitą vietą dėl kokių nors priežasčių - dėl darbo, klimato sąlygų, karų, konfliktų ir t.t.

O greta visada egzistavo kitas reiškinys, t.y. prieglobsčio suteikimas. O dabar tą prieglobsčio suteikimo klausimą bando inkorporuoti į migracijos sąvoką ir paversti visiškai „normalia“ migracija...

Žinoma, lieka tik pasveikinti mūsų valdžią, jeigu ji išties jungiasi prie Rytų Europos šalių bloko, prieštaraujančio vadinamajai „kvotų“ sistemai. Nes ši sistema yra visiškai absurdiška ir ji negali normaliai funkcionuoti, pagaliau, nėra jokių kriterijų, pagal kuriuos tas „kvotas“ būtų galima objektyviai paskirstyti.

Akivaizdu, jog naujasis ES „migracijos paktas“ iš esmė atkartos JT „migracijos pakto“ tezes ir į Rytų Europos šalių siūlymus, kad ir kokie jie būtų, nebus atsižvelgta. Liberalai, valdantys pasaulį, yra gerokai išprotėję, protingi argumentai jų neveikia. Tačiau Rytų Europoje matau sveikas tendencijas.

Galiu užtikrinti: dar metai ar dveji ir prie rytų europiečių prisijungs protingesnės Vidurio bei Vakarų Europos valstybės, vis dar nenorinčios prarasti tapatybės ir savųjų šaknų.