Lenkijoje silpsta katalikų bažnyčios įtaka

Apklausų duomenimis, šeštadienio mišias teigia lankantis 44 proc. jaunimo – 1992 metais šis skaičius sudarė 62 proc.

42 proc. apklaustųjų taip pat prisipažįsta nesilaikantys visų dešimties Dievo įsakymų. Kaip praneša „der Spiegel“, lenkų jaunimas itin nepaiso sekso iki santuokos draudimo. Be to, kasmet nelegalių abortų Lenkijoje padaroma keli šimtai tūkstančių.

Keturi penktadaliai lenkų taip pat prisipažįsta nepatenkinti tuo, jog Bažnyčia kišasi į politinį šalies gyvenimą.

„Der Spiegel“ kalbinti Lenkijos apžvalgininkai teigia, kad įstojus į Europos Sąjunga, buvo perimtas Vakarų gyvenimo būdas, tūkstančiai lenkų porų pradėjo gyventi nesusituokę, moterys tapo savarankiškesnės, o gėjai ir lesbietės didžiuosiuose Lenkijos miestuose gyvena atvirai it Berlyne ar Madride.

„Nyksta daugiau ir daugiau tabu. Tačiau Bažnyčia tik griežtina savo pozicijas“, – teigia „Der Spiegel“ kalbintas publicistas, buvęs vienuolis Tadeuszas Barto.

Kaip primena „der Spiegel“, katalikybė itin svarbų vaidmenį Lenkijos istorijoje vaidino nuo XVIII a. pab., kai Abiejų Tautų Respubliką pasidalino ortodoksų Rusijos imperija bei protestantiškos Prūsija ir Austrija. Tarpukariu, vadinamosios antrosios respublikos metu, katalikai Lenkijoje sudarė maždaug 60 proc. visų gyventojų – šalyje buvo didelės žydų, protestantų ir ortodoksų bendruomenės. Ironiška, tačiau tikrai katalikiška Lenkija tapo sovietmečiu. Iki pat 1989 metų Katalikų bažnyčia Lenkijoje kūrė „nacionalinės antikomunistinės tvirtovės“ įvaizdį, o pats komunizmas buvo suvokiamas kaip „ne lenkiškas“, rašo „der Spiegel“.

Būtent Bažnyčia padėjo organizuoti rezistencinį „Solidarumo“ judėjimą, Lenkijos disidentams teikdavo apsaugą, o kunigas Jerzy`is Popieluszko tapo „moderniuoju kankiniu“. Dabar žinoma, kad „Solidarumo“ ir Lecho Walesos aplinkos žmogus J. Popieluszko, 1984 metais buvo pagrobtas, slaptosios policijos sumuštas ir nužudytas, o jo kūnas įmestas į Vyslos upę.

Griuvus komunistiniam režimui, Katalikų bažnyčiai Lenkijoje buvo suteikta pirmenybę grąžinant nusavintą nuosavybę, episkopatui sudarytos palankios mokesčių lengvatos, o tikyba mokyklose vėl tapo privalomu dalyku. Vis gi, ir patys katalikų publicistai sutinka, kad koja kojon su moderniais laikais Bažnyčiai Lenkijoje žengti nepavyko, teigia „der Spiegel“.