Laiminga pabaiga Čilėje: švenčiamas 33 šachtininkų išgelbėjimas

Kai tik kapsulė su paskutiniu kalnakasiu buvo iškelta iš avarinės San Chosė šachtos, visų Čilės miestų ir kaimų gyventojai ėmė džiūgauti. Gatvėse skambėjo džiaugsmingi šūksmai, žmonės mojavo nacionalinėmis vėliavomis, skardeno automobilių klaksonai. Suskambo visų Čilės bažnyčių varpai.

Čilės prezidentas Sebastjanas Pinjera (Sebastian Pinera) padėkojo visiems be išimties piliečiams už indėlį į 33 šachtininkų išgelbėjimą. Valstybės vadovas pažymėjo, jog šiais metais šaliai teko patirti rūsčių išmėginimų. Čilė dar neatsigavo po niokojamo vasario 27-osios žemės drebėjimo. Bet, anot jo, įveikti visus šiuos išmėginimus čiliečiams padėjo vienybė ir solidarumas.

"Ypač norėčiau padėkoti Dievui, kuris visada buvo su mumis, - pareiškė S. Pinjera. - Esu įsitikinęs, kad Dievas nesiunčia tokių išmėginimų, kurių mes neįveiktume". Valstybės vadovas sakė neabejojąs, kad šachtininkų gelbėjimas Čilei buvo didelė pamoka ir kad šalis tapo "vieningesnė, stipresnė ir labiau gerbiama pasaulyje". Prezidentas taip pat padėkojo gelbėtojams, savo ministrams ir atskirai šachtininkų šeimoms, "kurių tikėjimas nuvertė kalnus". "Aš labai didžiuojuosi, kad esu Čilės prezidentas", - sakė smarkiai susijaudinęs S. Pinjera.

Jis taip pat pabrėžė, kad asmenys, kalti dėl griūties San Chosė šachtoje, turi būti nubausti. Bet, anot prezidento, ši avarija turi tapti pamoka visiems, todėl reikia gerinti darbą ne tik kalnakasybos pramonėje, bet ir kitose ekonomikos sferose.

Šiuo metu beveik visi šachtininkai yra ligoninėje Kopjapo mieste, kur gyvena 25 iš 33 išgelbėtųjų. Jie jaučiasi gerai. Vienas kalnakasys gydomas nuo plaučių uždegimo. Dar dviem prireikė stomatologų pagalbos. Artimiausiu metu kalnakasiai galės grįžti į normalų gyvenimą. Čia jiems turės padėti psichologai, daug kas priklausys nuo artimųjų meilės ir rūpinimosi.