Kova dėl Arkties bus nuožmi

Kodėl Arkties šleifas - teritorija Barenco jūroje, už poliarinio rato, - taip domina, atrodytų, net ir gerokai nuo jos nutolusias pasaulio šalis, „Vakaro žinios“ teiravosi tarptautinės politikos reikalų žinovo signataro Rolando PAULAUSKO.

- Arkties šelfas - gana problemiškas regionas. Labiausiai visus masina nafta ir dujos Arkties vandenyno dugne. Tirpstant ledams atsiranda galimybė eksploatuoti tuos telkinius, tada automatiškai atsiranda galimybė išsiaiškinti, kur ir kieno yra teritorija. Kai viskas buvo užklota neįveikiamais ledais, ta teritorija nelabai buvo svarbi. Tačiau, atsiradus potencialiai eksploatacijos galimybei, natūralu, kad prasidės kova dėl tų vadinamųjų šelfų - kur jų ribos ir kas turi teisę eksploatuoti tuos išteklius.

Šita kova jau prasidėjo ir ji bus labai nuožmi. Nes resursai pasaulyje yra baigtiniai, o ten net nepradėti eksploatuoti. Niekas šioje kovoje nenusileis.

Tačiau yra kitas momentas, daugiau susijęs su Rusija ir Kinija, nes didelė dalis tos teritorijos yra Rusijos pasienis. Tirpstant ledams atsiranda nuolatinio Šiaurės jūrų kelio galimybė. Ne porą mėnesių per metus, o visus arba beveik visus metus atsiranda galimybė gerokai sutrumpinti kelią iš Kinijos prekėms į Europą. Jeigu rusai paima šio kelio kontrolę, jie įgyja didžiulį potencialą savo ekonomikai, nes mažai kas norės važiuoti ar plaukti aplink Indiją. Šis kelias bus gerokai trumpesnis, pigesnis, tad ir prekių savikaina sumažės. Be abejo, Jungtinės Valstijos stengsis neleisti, kad šį kelią kontroliuotų Rusija, ir tai bus dar viena priežastis, kodėl Rusija bus atakuojama visais įmanomais frontais.

Kova tame regione vyksta jau dabar: nuolat fiksuojami po ledais plaukiojantys nežinia kieno povandeniniai laivai vos išvengia susidūrimų: JAV baksnoja į Kiniją ir Rusiją, šios rodo į JAV ir Kanadą. Tai yra būsimo susirėmimo požymiai. Bet šiuo atveju nereikia žiūrėti į paslėptus dalykus. Rusai visiškai atvirai statė ten aerodromus, šie ten stūkso dešimtmečius, dabar visiškai atvirai statosi laivus, skirtus šio regiono laivybai. Pridėkime tai, kad jie baigia pasistatyti Ust Lugo uostą tarp Estijos ir Sankt Peterburgo. Šitas uostas, matyt, bus galutinis Arkties kelio taškas. Beje, tai bus didžiulis smūgis visiems Baltijos šalių uostams, taip pat ir Klaipėdai.

Arkties dalybų baigties šiandien prognozuoti neįmanoma. Jose dalyvaus net šalys, kurios tiesiogiai neprieina prie ginčytinų teritorijų, o ką kalbėti apie Daniją, Švediją, Islandiją, Kanadą, JAV, Rusiją ir t.t.

Kiti kelia klausimą dar griežčiau: kodėl tie ištekliai turi priklausyti tik toms valstybėms, kurios tiesiogiai prieina prie Arkties? Net Indija kelia tokį klausimą. O kodėl Lietuva negalėtų turėti savo dalies? Aš būdamas Lietuvos vadovybės vietoje būtinai kelčiau ir tokį klausimą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“