Keistas Denverio žudiko portretas

Dž.Holmsas užaugo tvarkingame San Diego priemiestyje. Kaimynai jį apibūdina kaip tvarkingą jaunuolį, kuris labai rūpinasi savo išvaizda ir uoliai bei daug mokosi, tačiau bendrauti su aplinkiniais nelinkęs. Šis aukštas tamsiaplaukis vyrukas žaidė ir koledžo futbolo komandoje, labai mėgo būti gamtoje, žodžiu, niekuo iš aplinkinių neišsiskyrė. Jo motina Arlene dirbo slauge, o tėvas Robertas Džeismas Holmsas (Robert James Holmes) - vadybininku vienoje programinės IT bendrovėje. Nurodoma, Dž.Holmsas buvo labai gabus koledžo studentas.

Nors socialiniai internetiniai tinklai pasaulyje yra smarkiai išpopuliarėję, duomenų apie Denverio žudiku pramintą jaunuolį nerasta nei „Facebook“, nei „LinkedIn“, „MySpace“ ar „Twitter“. Taip pat iki šio incidento nieko apie jį nebuvo randama ir kur nors kitur internete. Jis arba niekada nebuvo ten prisiregistravęs, arba kruopščiai panaikino visus savo pėdsakus.

Tačiau mokslo pirmūno išvaizda slėpė nelabai sėkmingai besiklojantį gyvenimą. Dž.Holmsas niekaip nepajėgė susirasti darbo, nors 2010 metų pavasarį jis su pagyrimu baigė neurobiologijos studijas Kalifornijos universitete Riversaide. Pernai jis buvo įstojęs į neurobiologijos doktorantūrą Kolorado universitete Denveryje, tačiau kažkodėl nusprendė mesti šias studijas, taip ir nenurodęs šio sprendimo priežasties. Tuo tarpu paskelbtame universiteto pranešime teigiama, kad Dž.Holmsas nutraukė savo doktorantūrą šių metų birželį. Dalyvaudamas papildomų studijų programoje Denveryje, būsimasis žudikas gegužę pristatė savo pranešimą apie mikroRNR biologinius žymenis per seminarą „Psichiatrinių ir neurologinių sutrikimų biologiniai pagrindai“.

Kaip apibūdina Riversaido universiteto kancleris Timotis Vaitas (Timothy P.White), pagal akademinius pasiekimus šis studentas buvo „geriausias iš geriausių“. Pasak jo, Dž.Holmsas savo studijose buvo sutelkęs dėmesį į tai, „kaip mes visi elgiamės“.

Taigi iš pirmo žvilgsnio Dž.Holmso gyvenimas atrodė nepriekaištingas ir niekuo neišskirtinis - jaunas, neriboto potencialo vyras. Nėra jokių nuorodų, kad jis kada nors būtų pakliuvęs į policijos akiratį. Tačiau kažkodėl šis gabus studentas ir ramus kaimynas netikėtai nusidažė raudonai plaukus ir pasivadino Džokeriu - piktadariu iš filmų apie Betmeną.

Pasak pareigūnų, Dž.Holmsas atėjo prie kino teatro vilkėdamas juodus drabužius, turėjo dujokaukę, balistinį šalmą, neperšaunamą liemenę ir antblauzdžius, juodas taktines pirštines, gerklės bei genitalijų apsaugas, pusiau automatinį šautuvą AR-15, lygiavamzdį šautuvą „Remington“ ir pistoletą „Glock“. Jis savo išpuolį pradėjo metęs kelis dujų užtaisus į kino salę, turėdamas bilietą į naujausio filmo apie Betmeną „Tamsos riterio sugrįžimas“ naktinį seansą. Paaiškėjo, kad per pastaruosius du mėnesius jis įsigijo keturis šaunamuosius ginklus.

JAV Kolorado valstijoje policijos pareigūnai pranešė, kad buvo neutralizuoti sprogmenų spąstai, palikti Dž.Holmso bute.

Iš pradžių neutralizuoti sprogmenų buvo pasiųstas robotas, bet pareigūnai vėliau vis vien turėjo patys įeiti į įtariamojo butą. Anot jų, Dž.Holmsas buvo gerai viską „apskaičiavęs ir apsvarstęs“, jis amuniciją kaupė po truputį, kad nesukeltų įtarimo.

FTB agentai ir policija suprato, kad įtariamas šaulys savo būste paspendė sprogmenų spąstus, kurie turėjo pražudyti bet ką, kas bandys patekti vidun. Pareigūnai tai nustatė, butą apžvalgę ant 3,5 metro ilgio lazdos prikabinta kamera.

Pirmoji atotampa, t.y. viela, veikianti kaip šaudmens jutiklis, buvo įtaisyta tarpduryje. Pranešama, kad viduje buvo stiklainių su katalizatoriais. Tarpusavyje susimaišę šie chemikalai būtų sprogę kartu su daugiau kaip 30 savadarbių granatų.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) vakar atvyko pagerbti išpuolio aukų. Jis taip pat susitiko su gedinčiomis šeimomis ir vietos pareigūnais. Prezidento nurodymu šalyje paskelbtas gedulas.

JAV alkoholio, tabako ir ginklų kontrolės biuro duomenimis, Jungtinėse Valstijose veikia apie 123 tūkst. licencijuotų ginklų prekybos įmonių. „Tai reiškia, kad ginklų parduotuvių maždaug tiek pat, kiek degalinių“, - pastebi naujienų tarnyba.

JAV žinybų duomenimis, vien 2006-2010 m. šalyje šaunamaisiais ginklais nužudyta daugiau kaip 47 tūkst. žmonių, kasdien vidutiniškai nužudomi 34 amerikiečiai, tačiau pavienės mirtys jau nedomina net žiniasklaidos.

Nors Jungtinėse Valstijose įvyko jau ne viena šiurpi tragedija, debatai apie ginklų kontrolės sustiprinimą ir toliau lieka tik debatais. Mat nemaža dalis amerikiečių nelinkusi pritarti apribojimams - esą įstatymų besilaikantys piliečiai turi teisę nešiotis ginklą, o jų laisvės neturėtų kentėti dėl to, kad įstatymų nesilaiko kiti.