Karštis Europoje jau kelia pavojų

Orai lėmė, kad „Electricite de France“, pagaminanti maždaug tris ketvirtadalius šalies elektros energijos, turėjo stabdyti reaktorius, nes upių vanduo tiek įkaito, kad nebegali jų atvėsinti.

Kol kas sustabdyti du reaktoriai, dar dviejų galią planuojama mažinti. Į pokyčius netruko sureaguoti elektros kainos - šiomis dienomis jos pakilo iki žiemą buvusių aukštumų.

Dėl didžiulės kaitros Prancūzijos geležinkelis paragino klientus atidėti savo keliones traukiniais.

„Neįprastos orų sąlygos kelia incidentų geležinkelių transporte riziką“, pareiškė geležinkelio bendrovė SNCF. Greitieji traukiniai saugumo sumetimais karščio alinamuose regionuose važiuos lėčiau.

Bendrovė baiminasi, kad dėl karščio gali deformuotis bėgiai.

Keliautojai paraginti atidėti savo keliones. Bilietus grąžinti esą galima nemokamai.

Per panašius karščius 2003 metų vasarą Prancūzijoje mirė tūkstančiai žmonių.

Vokiečių ūkininkams nerimą kelia tai, kad pastaraisiais metais karštis tampa įprastu reiškiniu. Dėl sausrų ir nukritusio Reino lygio sudėtingesnis tapo laukų drėkinimas, todėl, bent jau artimiausius mėnesius, bus stabdoma suplanuota rapsų sėja. Stipriausiai karštis veikia kukurūzus.

Vokiečių gamintojas „Agravis Raiffeisen“ perspėja, kad jeigu karštis artimiausiomis dienomis nepasitrauks, derlius bus gerokai mažesnis negu tikėtasi. Dalis ūkininkų nusprendė nerizikuoti ir skina dar nesunokusius kukurūzus, kurie bus panaudoti silosui.

Kiek anksčiau Vokietijos meteorologinės tarnybos atstovas Andresas Fridrichas (Andreas Friedrich) perspėjo, kad ateinantys karščiai bus stipriausi per kelis pastaruosius metus.

Tai lems, kad savaitės pabaigoje daugelyje šalies vietovių sustiprės gaisrų pavojus. Oro temperatūra gali būti net 10 laipsnių aukštesnė už įprastą vidutinę liepą.

Londone liepos rekordas - 36,7 laipsnio Celsijaus - artimiausiomis dienomis irgi turėtų būti sumuštas. Paryžiuje liepos 25-ąją karštis siekė apie 40 laipsnių. Karščio rekordai buvo fiksuojami Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose.

JTO yra perspėjus, kad 2019-ieji bus karščiausi pastarojo penkmečio metai, per kuriuos bus sumušti vidutinės temperatūros karščio rekordai, fiksuojami nuo pat stebėjimų pradžios.

Karščių priežastimi tapo dvi aukšto slėgio oro sritys, susiformavusios virš Grenlandijos ir šiaurės - centrinės Europos. Jos blokuoja galintį orus atvėsinti cikloną ir taip susiformuoja nuo dykumų besitęsiantis karšto oro šleifas.