Ką turėtume žinoti apie naująjį Ukrainos prezidentą

Praėjus daugiau kaip trims mėnesiams, kai iš Ukrainos buvo priverstas bėgti Viktoras Janukovyčius, šeštadienį Kijeve prisieks naujasis separatistinių neramumų draskomos šalies prezidentas Petro Porošenka. "Associated Press" korespondentai pateikia keletą dalykų, kuriuos turėtume žinoti apie būsimą Ukrainos lyderį ir jo laukiančius iššūkius bandant spręsti šalies problemas.

"Šokolado karaliumi" dažnai tituluojamas P. Porošenka 1965 m. gimė nedideliame Bolhrado miestelyje Odesos regione, visai netoli Rumunijos ir Moldovos sienų sankirtos. 1982 m. pradėjęs studijuoti Kijevo valstybiniame universitete po septynerių metų gavo ekonomikos mokslų diplomą, o 1984 m. vedė jauną medicinos mokslų studentę ir savo dabartinę žmoną Maryną, su kuria susilaukė keturių atžalų.

Būdamas apsukrus, savo pirmąjį kapitalą susikrovė 1991 m. pradėjęs kakavos pupelių importą į byrančią Sovietų Sąjungą. Žaliavų importas netruko peraugti į didžiulės sėkmės susilaukusią saldainių, šokolado ir konditerijos gaminių korporaciją "Roshen", padėjusią pamatus milžiniškai P. Porošenkos verslo imperijai, kuriai dabar priklauso įtakingiausias Ukrainos televizijos "5-tasis kanalas" ir laivų statybos įmonė "Leninskaja Kuznia". JAV verslo žurnalo "Forbes" skaičiavimais, 48-erių metų verslininko turtas šiuo metu vertinamas 1,6 mlrd. JAV dolerių, tačiau skirtingai nei kiti Ukrainos ar buvusio sovietinio bloko šalių milijardieriai, P. Porošenka savo turtų nesikrovė dalyvaudamas abejotino skaidrumo privatizacijoje, todėl jam retai kada taikoma blogą atspalvį turinti "oligarcho" etiketė.

Savo politinę karjerą verslininkas pradėjo 1998 metais, tapęs Aukščiausiosios Rados deputatu nuo Jungtinės Ukrainos socialdemokratų partijos, prijautusios tuometiniam prezidentui Leonidui Kučmai ir jo vykdomai prorusiškai politikai. 2001 m. politikas smarkiai prisidėjo prie V. Janukovyčiaus Regionų partijos įkūrimo, bet jau tų pačių metų gruodį nutraukė politinius ryšius su L. Kučma bei V. Janukovyčiumi ir tapo opozicinio politinio bloko "Mūsų Ukraina" lyderio Viktoro Juščenkos rėmėju.

2004 m. Ukrainoje nuvilnijus "Oranžinei revoliucijai" ir V. Juščenkai tapus šalies prezidentu, P. Porošenka kurį laiką vadovavo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybai, tačiau prasidėjus kivirčams su tuometine premjere Julija Tymošenko, nuo šių pareigų nusišalino. Ministrė pirmininkė ir P. Porošenka vienas kitą kaltino korupcija ir įsitraukimu į Ukrainos valstybinių firmų privatizavimo procesus, o dėl prasidėjusios suirutės V. Juščenka buvo priverstas atstatydinti visą šalies vyriausybę. 2009 m. P. Porošenka buvo paskirtas Ukrainos užsienio reikalų ministru ir grąžintas į Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovo vietą. Būdamas ministru, politikas aiškiai pasisakė už Ukrainos narystę NATO ir Europos Sąjungoje (ES), nors ir tikino, kad narystė šiose organizacijose turėtų būti "priemonė, o ne savaiminis tikslas".

2010 m. į valdžią atėjus prezidentui V. Janukovyčiui, P. Porošenka keletą mėnesių ėjo Prekybos ir ekonominio vystymosi ministro pareigas, tačiau netrukus grįžo į Aukščiausiąją Radą kaip parlamentaras, dirbo Integracijos į Europą komitete. Viešojoje erdvėje politikas vėl pasirodė 2013 metų lapkritį, atvirai išreiškęs palaikymą prieš V. Janukovyčių protestuojantiems Kijevo Nepriklausomybės aikštės aktyvistams.

P. Porošenkos šalininkai dažną sąjungininkų kaitą vadina pragmatiškumo ženklu ir tikina, kad tik šitaip galima išgyventi poliarizuotoje Ukrainos politinėje sistemoje. Šiuo metu "Šokolado karalius" bičiuliaujasi su buvusiu sunkiasvoriu bokso čempionu ir "Udar" partijos lyderiu Vitalijumi Klyčko, kuris už Kijevo miesto mero postą parėmė P. Porošenkos prezidentinę kandidatūrą.

Kaip būsimasis prezidentas, P. Porošenka remia asociacijos susitarimo pasirašymą su ES, tačiau kol kas neagituoja už Ukrainos narystę NATO, tikindamas, jog dabar svarbiausia rasti balansą tarp santykių su Rusija ir Bendrija. Daugelis už prezidentą balsavusių ukrainiečių visų pirma tikisi greito ginkluoto konflikto sureguliavimo Donecko ir Luhansko regionuose, kur per susirėmimus jau žuvo virš 200 žmonių. Stengdamasis numaldyti separatistus, P. Porošenka pažadėjo pradėti konstitucinę reformą ir suteikti daugiau galių Ukrainos regionams, įskaitant teisę patiems rinkti savo gubernatorius.

Be skatiko likusiai Ukrainos vyriausybei taip pat teks skubiai pradėti ekonomines reformas, norint gauti visą 17 mlrd. dolerių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pažadėtą paskolą. Ne mažesnis iššūkis prezidento laukia ir bandant įtikinti Aukščiausiąją Radą surengti pirmalaikius parlamento rinkimus, nes to nepadarius P. Porošenkos vyriausybei gresia "Oranžinės revoliucijos" scenarijaus pasikartojimas, paralyžiavęs provakarietiškos vyriausybės darbą ir nutiesęs kelią V. Janukovyčiui.