JTO ataskaita apie Krymo referendumą: balsavimas buvo klastojamas

Dokumento autorius – JTO generalinio sekretoriaus padėjėjas žmonaus teisės klausimais Inavas Šimonovičius, kovą du kartus lankęsis Ukrainoje – Kijeve, Lvove, Charkove, Sevastopolyje ir Simferopolyje. Basalndžio 15-ąją ataskaita bus pristatyta JTO Saugumo tarybai.

„Kryme niekas nebuvo palikta savieigai, televizijos eteris buvo užtvindytas propaganda, o bet koks kitokios nuomonės reiškimas malšinamas jėga“, – teigiama dokumente, kurė skelbia žurnalas „Foreign Policy“.

Žurnalistas teigia, kad perskaičius dokumentą tampa akivaizdu, jog referendumas Kryme vyko informacinio karo sąlygomis: „Likus dešimt dienų iki kovo 16-osios – referendumo dienos – Kryme ukrainietiški televizijos kanalai pakeisti rusiškais. Tinklaraštininkai, protestuotojai ir kritikai buvo bauginami, sulaikomi ir kankinami. Žmogaus teisių stebėtojai gavo daug pranešimų apie balsavimo klastojimus.“

Referendume buvo galima balsuoti ir be Ukrainos pilietybės

Ataskaitoje rašoma apie šiurkščius referendumo pažeidimus: „Šaltinis papasakojo, kad referendume dalyvavo Ukrainos pilietybės neturintys žmonės, taip pat, kad žmonės balsavo ne po vieną kartą.

Pasak C.Lyncho, iš ataskaitos matyti, kad prie to prisidėjo Maskva.

Jis pabrėžė, kad Krymo rusų ukrainiečiai nebaugino ir jiems negrasino.

„Ši ataskaita paneigia visus Rusijos aiškinimus apie jos veiksmus Kryme ir už jo ribų“, – žurnalistas cituoja neįvardintą diplomatą.

Tačiau jis teigia, kad ir aršūs Ukrainos nacionalistai kelia grėsmę šaliai. Tiek jų, tiek prorusiškų ekstremistų veikla suskaldė Ukrainą ir įnešė radikalumo į politiką.