JAV Senate – naujas sankcijų „Nord Stream 2“ įstatymas

J. Barrasso siūlomas Energetinio saugumo ir bendradarbiavimo su sąjungininkų partneriais Europoje (Energy Security Cooperation with Allied Partners in Europe, ESCAPE) įstatymas įpareigotų Jungtines Valstijas įvesti sankcijas visoms įmonėms, kurios investuoja 1 mln. dolerių arba 5 mln. dolerių per 12 mėnesių į „Nord Stream 2“ ir kitų Rusijos energetikos vamzdynų tiesimą, praneša „Reuters“.

Pats Vajomingo valstijos senatorius J. Barrasso neneigė, kad vienas iš įstatymo projekto tikslų – parduoti daugiau amerikietiškų gamtinių dujų į Europą. JAV energetikos informacijos administracijos duomenimis, Vajomingas – 8-a valstija pagal gamtinių dujų atsargas.

„ESCAPE Aktas sankcijomis „Nord Stream 2“ atims (iš Rusijos) geopolitinį ginklą ir padės sustiprinti Amerikos gamtinių dujų eksportą. Jungtinėse Valstijose, ypač Vajominge, mums pasisekė turėti didžiulį kiekį gamtinių dujų”, – Senato pranešime teigė J. Barrasso, kurį cituoja Laisvosios Europos radijas.

Tiesa, įstatymo projekto pateikimas yra tik pirmoji galimų sankcijų stadija. Šiam projektui dar turi pritarti visas Senatas, Atstovų rūmai ir prezidentas Donaldas Trumpas, jau užsiminęs apie svarstymus įvesti sankcijas „Nord Stream 2“, nes Vokietija esą „taps Rusijos įkaite, jei reikalai pasisuks neigiama linkme“.

Pasak D. Trumpo, Jungtinės Valstijos išleidžia milijardus Vokietijos gynybai.

„Tuo metu Rusija gauna milijardų milijardus dolerių iš Vokietijos“, – piktinosi D. Trumpas. Jam pritarė ir įstatymo projektą pateikęs J. Barrasso.

„Protingiausia būtų, jei tuos išteklius mes panaudotume mūsų sąjungininkams padėti ir atgniaužti regioną suspaudusį (Vladimiro) Putino ekonominį ir politinį kumštį“, – tikino J. Barrasso.

Savo ruožtu, Vokietija ne kartą neigė, kad „Nord Stream 2“ yra geopolitinis projektas, o kanclerė Angela Merkel pabrėžė, kad dujotiekis yra „grynai ekonominis projektas“.

Rusija, kurią dujotiekis sujungs su Vokietija, į JAV kaltinimus reaguoja dar aršiau, pati kaltindama Vašingtoną energetiką naudojant kaip politinį ginklą.

„Realybė šiandien yra tokia, kad Jungtinės Valstijos energetiką naudoja kaip didžiulio masto politinį ginklą. Sankcijos ar grasinimai jomis turi neigiamų padarinių visai energetikos rinkos ekosistemai“, – Sankt Peterburgo ekonomikos forume praėjusią savaitę sakė Rusijos naftos koncerno „Rosneft“ vadovas, artimas V. Putino patikėtinis Igoris Sečinas.

JAV Senate šis sankcijų projektas „Nord Stream 2“ dujotiekiui nėra pirmasis. Gegužę keli respublikonų ir demokratų senatoriai jau pasiūlė įvesti sankcijas visiems laivams, kurie kloja „Nord Stream 2“ vamzdžius Baltijos jūroje.

ELTA jau skelbė, kad 50 proc. „Nord Stream 2“ akcijų valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.

Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.